Istorinio raštingumo ugdymo(si) iššūkiai mokiniams dirbant su istoriniais šaltiniais

Santrauka

Anotacija. Šiame straipsnyje, remiantis J. Rüseno, S. Wineburgo, P. Lee, A. Chapman, P. Seixo, D. Shemilt, T. Taylor, H. Scheiber, M. Stobart ir kitų filosofiniais samprotavimais, apžvelgiama istorinio raštingumo sampratos raida, atskleidžiama, kaip istorijos ugdymas susijęs su mokinių istorinio raštingumo ugdymu. Straipsnyje pristatomi du atlikti tyrimai ir jų rezultatai. Vieno jų metu nustatyta, kad iki šiol yra neatitikimų tarp mokymo programos uždavinių ir jos realizavimo galimybių pamokoje. Mokiniai pageidauja elementaraus praeities pasakojimo, siekdami sutelkti dėmesį į faktus, o ne į interpretacijas, todėl jiems trūksta žinių ir gebėjimų kurti istorinį kontekstą. Antrojo tyrimo metu paaiškėjo, kad nepakankamai laiko skiriama mokinių gebėjimui savarankiškai ir kritiškai atlikti šaltinių analizę su skirtingo žanro istoriniais šaltiniais ir istorijos pasakojimo kūrimo proceso suvokimui.