„Big brothers big sisters“ programos savanorių mentorių ir jaunuolių, patiriančių sunkumų, santykio kūrimas: dialoginio socialinio darbo perspektyva

Santrauka

Šio straipsnio tikslas yra atskleisti savanorių mentorių ir jaunuolių, patiriančių sunkumų, dialoginio santykio kūrimą programoje „Big Brothers Big Sisters“ (BBBS). Šis tyrimas suteikė galimybę pažvelgti į tai, kaip savanoriai dalyvauja kuriant draugystę, kaip vertina ir modeliuoja savo vaidmenį jaunuolių gyvenime ir kaip patys šioje sąveikoje auga asmeniškai. Remiantis teorinėje dalyje aptarta Martino Buberio dialogo teorija, į savanorių ir jaunuolių santykį žvelgiama kaip į dialogo erdvę, kurioje jie abipusiškai auga. Tyrimas rodo, kaip egzistencinė dialogo teorija grindžia dialogo praktiką socialinių paslaugų kontekste. Tyrimo rezultatai rodo, jog savanoriai, kurdami pasitikėjimu grįstus santykius su jaunuoliais, laikosi dialogo laikysenos – jie priima jaunuolius nekritikuodami ir nevertindami, skiria jiems tiek laiko, kiek pastariesiems reikia, kad imtų bendrauti atviriau, ir patys stengiasi būti autentiški bei atskleisti tikrąjį „Aš“. Tyrimo dalyvių patirtys rodo, jog, jų tarpusavio santykiui su jaunuoliais tapus artimesniam, jaunuoliai ima atvirauti apie jautrius ir sudėtingus išgyvenimus, o savanoriai reaguoja empatiškai – klausosi, išgirsta ir jaučia poreikį suteikti emocinį palaikymą.