Diasporos istorija ir kultūra
Ankstyvoji Algirdo Landsbergio novelistika: mitinio laiko ir erdvės dermė
DOI:
https://doi.org/10.7220/2351-6561.39.7Pagrindiniai žodžiai:
Algirdas Landsbergis, novelistika, mitopoetika, mitas, laikas, erdvėSantrauka
Straipsnyje pasitelkiant mitopoetinį metodą analizuojami trys ankstyvieji Algirdo Landsbergio prozos tekstai: „Antroji kalnų grandinė“ (1947), „Paskutinioji diena“ (1948) ir „Nakties dugnu“ (1949). Tyrimo tikslas – remiantis Mircea’os Eliade’ės teorija atskleisti, kaip mitinio laiko ir erdvės vaizdiniai padeda autoriui struktūruoti kūrinių pasaulėvaizdį ir perteikti veikėjų egzistencines patirtis. Siekiama analizuoti individualius autoriaus mitopoetinius pasaulio formacijos principus – laiką ir erdvę, kuriais artikuliuojama egzistencinė įtampa tarp tikrovės ribų ir mito galimybių, formuojama poetinė tikrovės vizija, jungianti retrospekciją, transcendentinę įtampą ir metafizinį aplinkos išgyvenimą.