Lietuvių Išeivijos Institutui 30: istorija, darbai ir perspektyvos

Santrauka

Užsienio lietuvių akademinės visuomenės atstovų – profesorių aktyvus dalyvavimas atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą Kaune ir jame dėstant įvairiausius kursus natūraliai kėlė mintį universitete įsteigti instituciją, kuri užsiimtų išeivijos istorijos tyrimais. Nuo 1994 m. pradėjo veikti Išeivijos studijų centras, vėliau išaugęs į Lietuvių išeivijos institutą (toliau – LII). Centre ir institute skirtingu metu dirbo ir dirba nuo dviejų iki dešimties darbuotojų. Ši mokslo įstaiga kaupia ir tvarko diasporos archyvus, kurių yra per 90 fondų, juos tyrinėja ir skelbia tyrimų rezultatus. Dėmesys skiriamas ne tik lietuvių diasporos istorijai, bet ir šiuolaikinės migracijos problemoms. Nuo 2006 m. pradėtas leisti mokslo žurnalas „Oikos“ (du numeriai per metus), kuriame publikuota per 280 mokslo ir apžvalginių straipsnių, taip pat ženklus skaičius recenzijų ir šaltinių publikacijų. Šios mokslo įstaigos darbuotojai parengė ir išleido apie 60 monografijų ir šaltinių, organizavo tarptautines ir nacionalines konferencijas, seminarus, apskritojo stalo diskusijas, pristatydavo knygas, parodas ir dokumentinius filmus įvairiomis išeivijos temomis, dalyvauja įgyvendinant projektus. Tokie mokslo procesai institute vyksta ir toliau, atskleidžiamos naujos išeivijos istorijos temos ir svarbios dar netyrinėtos problemos. Be viso to, institute buvo parengtos ir apgintos kelios dešimtys disertacijų. LII renginiuose ir žurnale „Oikos“ vietą randa įvairių mokslo sričių: istorijos, sociologijos, kultūrologijos, religijos, filosofijos, meno ir kitų specialistų tyrinėjimai, kurie padeda geriau suvokti išeivijos likimus svetimuose kraštuose. LII darbuotojai per 30 metų padėjo tvirtus pagrindus naujai istorijos mokslo krypčiai – emigrantologijai, kurioje darbuojasi vis daugiau įvairių sričių mokslininkų, kad būtų kuo objektyviau nušviesta užsienio lietuvių istorija.