Akimirka, kai pasaulis pradėjo griūti: penkių savarankiškai išleistų Amerikos lietuvių gyvenimo memuarų skaitymas

Santrauka

Antrą kartą iš 1944 m. Sovietų Rusijos okupuotos Lietuvos iškeldinti lietuviai ir antroji bei trečioji jų kartos, gimusios užsienyje, Šiaurės Amerikoje, baiminosi, kad lietuvių kalba ir kultūra, valdant Rusijai (1944–1991 m.), išnyks, todėl lietuvių kalbos ir kultūros išlaikymas išeivijoje buvo prioritetas. Be to, diasporos socialinė veikla ir bendruomenė suteikė priklausymo kažkam didesniam už pagrindinę Amerikos kultūrą jausmą ir stabdė natūralų kultūrinės asimiliacijos procesą. Per kolektyvinę kultūrinę atmintį JAV ir Kanadoje lietuviškos vertybės buvo perduodamos iš kartos į kartą. Per pastaruosius 20 metų nemažai Amerikos lietuvių moterų paskelbė savo šeimų atsiminimus apie tai, kaip išgyveno karą ir tremtį bei susikūrė naują gyvenimą Šiaurės Amerikoje. Dauguma šių memuarų išleisti savarankiškai. Šiame straipsnyje, remiantis gyvenimo rašymo, autobiografijos ir paveldo studijų teorine perspektyva, analizuojami penkių lietuvių diasporos rašytojų moterų savarankiškai išleisti istoriniai memuarai: Nidos Dauknys „Pabėgimas iš Stalino gniaužtų“ (2022), Rasos Gustaitis „Skrydis: aviatoriaus dukters praradimų ir atradimų memuarai“ (2021), Hypatijos Yčas „Pavasaris Lietuvoje: jaunystės prisiminimai 1920–1940“ (2000), Aleksandros Kašubos „Pakeliui į Ameriką“ (2012) ir iškarpų knygelė, kurią Janė Motivans surinko močiutės 95-ojo gimtadienio proga ir kuri yra spirale įrišti fotokopijuoti prisiminimai, išleisti ribotu tiražu šeimai ir draugams. Šiame straipsnyje teigiama, kad kiekviena rašytoja siekia atkurti suskaldytą šeimos naratyvą, struktūruodama jį pagal archetipinį Josepho Campbello herojaus mitą. Šiuose memuaruose taip pat apmąstomi dėl emigracijos prarastos kultūros ir tradicijos aspektai. Identifikuojant šeimos ir kultūros traumos naratyvus, kalbama apie tai, kaip neatpažinta kolektyvinė trauma veikia visuomenę, šeimas, individus ir kaip memuarų rašymas bei dalijimasis jais gali pasitarnauti kaip gydymo ir potrauminio augimo priemonė.