Prozopografijos metodo išbandymas literatūros tyrimuose: Lietuvių rašytojų draugija Amerikoje
DOI:
https://doi.org/10.7220/2351-6561.38.7Pagrindiniai žodžiai:
diaspora, egzodas, rašytojas, prozopografija, Lietuvių rašytojų draugijaSantrauka
Straipsnyje pristatomas įgyvendinant projektą, finansuotą pagal Lietuvos mokslo tarybos Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą, vykdytas tyrimas, kurio tikslas buvo išanalizuoti 1950–1990 metų Lietuvių rašytojų draugijos sudėtį, svarbiausius veiklos barus, rašytojo profesionalizacijos pradžią ir ypatybes už Atlanto vandenyno. Tyrimo objektas – Lietuvių rašytojų draugija ir jos veiklos pradžia Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 1950 m. iki Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 1990-aisiais. Pagrindinė nagrinėjama problema – žmonės (rašytojai ir ne tik), aptariamu laikotarpiu priklausę Lietuvių rašytojų draugijai, kurie sudėtingu istoriniu laiku, būdami toli nuo tėvynės, ėmėsi lietuviško kultūrinio ir literatūrinio gyvenimo iniciatyvos. Iki šiol daugiausia nagrinėta atskirų rašytojų, LRD narių, kūryba, gyvenimo ir istoriniai kontekstai. Todėl, atskaitos tašku pasirinkus istorikų jau išbandytą prozopografijos metodą, mėginama jį pritaikyti literatūrologiniame tyrime, kuriame Lietuvių rašytojų draugija Amerikoje matoma kaip viena bendra grupė, vienas tam tikrais saitais susijęs rašytojų tinklas.
