PRIVERSTINAI PERKELTŲ ASMENŲ TEISĖS Į DARBĄ ĮGYVENDINIMAS, KAIP SĄLYGA JŲ INTEGRACIJAI Į PRIIMANČIŲJŲ ES ŠALIŲ VISUOMENĘ

Santrauka

Didžiulis perkeltųjų asmenų antplūdis iškėlė klausimą, kad reikia peržiūrėti migracijos politiką, bėgančių nuo karo integraciją. Šio straipsnio tikslas – masiškai persikėlusių asmenų teisės į darbą įgyvendinimas kaip pagrindinė sąlyga norint juos integruoti į priimančiąją visuomenę. Siekiant šių tikslų, pirmiausia, buvo svarstomas klausimas dėl teisinio statuso skirtumo tarp pabėgėlio, ekonominio migranto ir asmens, turinčio laikinosios apsaugos statusą, kadangi šiandien šios sąvokos dažnai keičiamos, nepaisant kai kurių skirtumų jų integracijos kontekste. Tuo pat metu svarbiausias pabėgėlių integracijos aspektas turi būti tarptautinių žmogaus teisių pripažinimas ir įgyvendinimas visiems persikėlusiems asmenims, kurios yra universalios ir negali būti pažeistos.

Darbas atkreipia dėmesį į tai, kad būtent perkeltųjų asmenų teisės į darbą įgyvendinimas lems tinkamą perkeltųjų asmenų socialinę ir ekonominę integraciją. Teisės į darbą įgyvendinimas leis persikėlusiems asmenims savarankiškai save aprūpinti ir integruotis į bendruomenės ir socialinio aprūpinimo sistemas, kurios yra susijusios su darbu. Kita vertus, teisės į darbą įgyvendinimas ir integracija į darbo rinkas gali teigiamai įtakoti juos priimančias visuomenes. Kartu buvo svarstomas ir persikėlusių asmenų prieigos prie darbo rinkos klausimas, kur dėmesys sutelkiamas į tai, kad galimybės dirbti termino sutrumpinimas prisidės prie integracijos priimančiose valstybėse.

Taip pat svarstomas klausimas, kad teisė į darbą turėtų būti realizuojama remiantis padoraus darbo sampratos numatytais principais, be kurių teisė į darbą nebus tinkamai įgyvendinta ir atitinkamai neįvyks tinkamos integracijos. Straipsnyje nurodomi veiksniai, trukdantys realizuoti teisę į darbą ir tinkamai perkeltųjų asmenų integracijai į darbo rinką. Didžiausias dėmesys skiriamas lygybės užtikrinimo principui ir diskriminacijos draudimui, nes tai yra vienas pagrindinių elementų užtikrinant tiek žmogaus teisių įgyvendinimą, tiek padoraus darbo koncepciją. Neigiamai įtakoja integraciją šie veiksniai: diskriminacija dėl pilietybės neturėjimo, moterų diskriminacija darbo rinkoje, sunkumai integruojantis į darbo rinką dėl kalbos barjerų ir kvalifikacijų bei įgūdžių nepripažinimo, aktyvios politikos trūkumas dėl galimo užimtumo informacijos.

Todėl, siekiant tinkamai integruoti persikėlusius asmenis juos priimančiosiose šalyse, svarbu apskritai panaikinti veiksnius, kurie neleidžia įgyvendinti integraciją į priimančiųjų valstybių darbo rinkas.