Korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų rizikos lobistinėje veikloje

Santrauka

Vienas svarbiausių demokratinės valstybės bruožų – visuomenei suteikta galimybė dalyvauti valstybės valdyme, reiškiant nuomonę bei teikiant siūlymus dėl konkrečių politinių sprendimų. Ši teisė įtvirtinta LR Konstitucijos 33 straipsnyje. Šiame straipsnyje aptariama lobistinė veikla, kurios pagrindu suinteresuotieji asmenys dalyvauja valstybės valdyme, darydami įtaką viešosios valdžios atstovams dėl siekiamo teisės akto. Daryti įtaką teisėkūros procese galima tiek tiesiogiai, tiek per tarpininkus – lobistus, įvairiomis priemonėmis ir būdais. Tačiau lobistinė veikla yra glaudžiai susijusi su korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.

Straipsnyje analizuojama riba, kuomet lobistinė veikla tampa neteisėta bei kokiais kriterijais reikėtų vadovautis, siekiant atriboti lobizmą nuo prekybos poveikiu ar papirkimo. Straipsnyje pristatoma lobizmo samprata bei pateikiama lobistinės veiklos reguliavimo raida, esminį dėmesį skiriant esamam lobistinės veiklos reglamentavimui, išskiriant problemas, kurios lobistinę veiklą priartina prie korupcijos. Taip pat, išskiriant privalumus ir trūkumus, lyginant su Lietuva aptariami amerikietiškasis ir europietiškasis lobizmo modeliai. Galiausiai, analizuojama rizika, susijusi su lobistine veikla, lyginamuoju metodu analizuojant prekybos poveikiu, papirkimo ir neteisėtos lobistinės veiklos persidengimo klausimą, pateikiant prekybos poveikiu ir papirkimo normų sudėčių požymių bei taikymo ypatumų analizę, reikšmingą vertinant lobizmo supanašėjimą su korupcinėmis veikomis. Esminis akcentas skiriamas kyšio sampratos analizei, kadangi būtent prekybos poveikiu ir papirkimo normų dalykas lobistinę veiklą priartina prie korupcijos. Straipsnyje atsakoma į klausimą, ar įmanoma atriboti lobistinę veiklą nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų bei pateikiamos atribojimo galimybės.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad esamas Lietuvos teisinis lobistinės veiklos reglamentavimas nėra efektyvus siekiant atriboti teisėtą lobistinę veiklą nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, t. y. prekybos poveikiu ir papirkimo, kadangi galiojantis lobizmo reguliavimas yra painus bei nepakankamas, kuriuo galima manipuliuoti, o skaidrumo lygis lobistinėje veikloje yra pakankamai žemas. Todėl esamą lobistinės veiklos reglamentavimą būtina tobulinti.