Struktūrinės ir sisteminės švietimo reformos: ar struktūriniai pokyčiai gali pagerinti švietimo kokybę ir laiduoti socialinį teisingumą?

Santrauka

Per praėjusius tris dešimtmečius Lietuvos švietimas išgyveno ne vieną struktūrinę reformą. Tarp kitų švietimo pertvarkos tikslų buvo deklaruojamas ir kokybės gerinimas bei didesnio socialinio teisingumo užtikrinimas. Mūsų atlikta analizė parodė, kad, jei struktūrinės reformos nėra vykdomos kaip sudėtinė platesnės sisteminės švietimo reformos dalis, jų įgyvendinimas nelemia geresnės švietimo kokybės ir didesnio socialinio teisingumo. Struktūrinės pertvarkos gali vykti ir vyksta atsietai nuo reformų kitose švietimo srityse, tačiau tokiais atvejais nėra realu joms kelti strateginių švietimo kokybės gerinimo ar socialinio teisingumo tikslų. Struktūrinių reformų paskirtis yra spręsti konkrečius racionalaus išteklių panaudojimo ir efektyvesnio švietimo valdymo uždavinius.