Bendrojo ugdymo mokykla: eutrofikacijos

Santrauka

Bendrojo ugdymo mokykla nestokoja problemų – menkėja nemažos dalies mokinių mokymosi pasiekimai, jos veiklos kokybė kelia abejonių ir pan. Lieka neaišku, ar ji nėra įstrigusi praeityje ir ar atliepia ateities poreikius bei lūkesčius, juk dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos poveikio pokyčiai visuomenėje, tad ir mokykloje, neišvengiami. Susidaro įspūdis, kad mokyklos veikla (ypač ugdomoji) dėl didelio išorės poveikio (antropogeninių veiksnių) darosi neefektyvi, ji klimpsta. Tad straipsnyje mokykla nagrinėjama kaip sistema, parodant jos ir ekosistemos panašumą, akcentuojant jos požymius. Atskleidžiama mokyklos kaip vienos iš ekosistemų – pelkės – galimas atsiradimas. Straipsnyje nagrinėjama eutrofikacija. Akcentuojama, kad kiekvienos ekosistemos eutrofikacija yra savita, tad ir mokyklos taip pat. Be to, ne visada aiškus ir jos rezultatas – procesai gali keistis dėl vidinių ir išorinių veiksnių, kismų ir t. t. Tuo tikslu nagrinėjami vandens telkinių pelkėjime išskiriami trys etapai: oligotropija, mezotropija ir eutropija, akcentuojant jų panašumus su mokykloje vykstančiais vyksmais ir kismais. Taip pat atkreipiamas dėmesys į šio proceso suvaldymo galimybes (daugiau akcentuojant mokyklos kultūrą ir mokyklos modelio, atliepiančio ateities poreikius ir lūkesčius, kūrimą). Turint omenyje, kad kiekvienas eutrofikacijos etapų pasižymi tam tikru savitumu ir yra tarpusavyje susiję, dera, identifikavus mokyklos vyksmus ir kismus, nustatyti eutrofikacijos proceso pradžią ar jau net etapą, jo gylį, aprėptį, kilimo priežastis, judėjimo vektorius ir šį procesą suvaldyti, nukreipiant mokyklos vyksmus ir kismus į mokyklos ar kitos potencialios galimybės, atliepiančios ateities (ne)prognozuojamus poreikius ir galimybes, mokymuisi kūrimą.