KRAŠTOVAIZDŽIO KAITOS PROCESAI KAUNO RAJONE IR JŲ VERTINIMAS

Santrauka

Kraštovaizdžio ir žmogaus ryšys yra neatsiejamas vienas nuo kito, nes gamtos ryšys mums yra be galo reikšmingas dėl psichologinių, kultūrinių, socialinių, ekologinių, edukacinių aspektų. Kraštovaizdis nuolat kinta dėl žmogaus veiklos. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti kraštovaizdžio kaitą ir ją lėmusius veiksnius Kauno rajone analizuojamu laikotarpiu –1995 , 2006 , 2018 m. Tyrimo metu nustatyta, kad labiausiai kito žemdirbystės teritorijų plotai, kurie padidėjo 46 proc., bei miškų ir kitų gamtinių teritorijų plotai, kurie sumažėjo 4 proc. Intensyviausiai didėjo žemdirbystės teritorijų plotai Babtų, Domeikavos, Lapių ir Vandžiogalos seniūnijose, o miškingiausios buvo Zapyškio Babtų, Ežerėlio ir Vandžiogalos seniūnijos. Vertinant Kauno rajono ekologinio stabilumo koeficientą nustatyta, kad jis  pakito iš vidutiniškai stabilaus (0,59) į mažai stabilų (0,50), o  didžiausias ekologinio stabilumo koeficientas nuo 1995 iki 2018 m. buvo Kačerginės seniūnijoje (atitinkamai 0,94; 0,93). Mažiausias ekologinio stabilumo koeficientas tuo pačiu laikotarpiu – Garliavos seniūnijoje (atitinkamai 0,34; 0,33).