RAJONO ŽEMĖS NAUDOJIMO GALIMYBĖS REMIANTIS BIOFILINIU PROJEKTAVIMU

Santrauka

Šiandien pripažįstamas teigiamas gamtos poveikis žmogaus gerovei ir gyvenimo kokybei, todėl atitinkamai siekiama integruoti gamtos kompleksus ir planuojant teritorijas. Pripažįstama, jog žmogaus sukurta urbanistinė aplinka turėtų egzistuoti harmonijoje su natūralia aplinka. Žemėtvarkos atžvilgiu tai reiškia miškų, želdynų ir sodų plėtrą išlaikant balansą tarp urbanizuotos ir gamtinės aplinkos. Taigi žmogaus ryšys su gamta yra biofilijos hipotezės pagrindas, ir išplėtus ją biofilinio dizaino kontekste, reikėtų gamtos struktūras projektuoti ir atkartoti  naudojant  žemę. Šis supratimas reikalingas norint tinkamai suplanuoti žemės panaudojimą įvairiems projektams ir taip paskatinti taikyti biofilinį dizainą  kaip novatorišką ir efektyvų būdą pagerinti gyventojų sąveiką su gamtine aplinka. Lietuvoje šiuo metu nėra daug tyrimų, skirtų įvertinti biofilinio projektavimo perspektyvas ar kokiu būdu praktiškai performuoti žemės plotus biofilinio projektavimo požiūriu. Šiuo tyrimu siekiama ištirti rajono žemės naudojimo Lietuvoje galimybes remiantis biofiliniu projektavimu, problematiką bei teikti aktualius pasiūlymus jam įgyvendinti. Tirti Vilniaus, Utenos ir Molėtų rajonai. Tyrimui atlikti naudoti mišrūs metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų (teisės aktų) analizė, kiekybinis tyrimų metodas bei lyginamasis metodas apibendrinant ir sumuojant mokslinės literatūros apžvalgos ir empirinio tyrimo rezultatus. Tyrimas atskleidė, kad Molėtų rajonas pranašiausias biofilinio projektavimo atžvilgiu, taip pat  siūloma šio rajono  pietines ir pietrytines  žemes panaudoti rekreacinijai.