„Gėda prisiminti“: neišsipildžiusios žmonių su negalia kaimynystės grėsmės

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos pagrindinės numanomos grupinio gyvenimo namų kaimynystės grėsmės, pasireiškusios Lietuvoje pirmaisiais deinstitucionalizacijos reformos metais (2014–2019), taip pat tikrinamas šių grėsmių scenarijų pasiteisinimas įkūrus grupinio gyvenimo namus (GGN) (duomenys iki 2025 m.). Tyrime naudojami kiekybiniai ir kokybiniai žiniasklaidos turinio analizės metodai, remiantis skirtingais šaltiniais, atliekamas empirinis tyrimas: anketinė GGN atstovų apklausa, standartizuotos grupinės konkrečiuose rajonuose dirbančių policijos pareigūnų apklausos, taip pat standartizuotos individualios seniūnų apklausos telefonu. Žiniasklaidos turinio tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje prieš įkuriant GGN dalyje bendruomenių pasireiškė klasikiniai su GGN plėtra susiję grėsmių scenarijai (baimė dėl nesaugumo, nemalonios kaimynystės ir neigiamos įtakos nekilnojamajam turtui), kylantys dėl su intelekto ir psichosocialine negalia susijusių stigmų. Empirinis tyrimas parodė, jog, bendruomenėse pradėjus veikti GGN, minėtos grėsmės neišsipildė ir priešiškumas GGN atžvilgiu nebestebimas. GGN gyventojai nepadarė jokių nusikaltimų bendruomenės atžvilgiu, nėra įrodymų, kad būtų kritusi nekilnojamojo turto vertė, taip pat nepadarytas neigiamas poveikis kaimynystės patrauklumui, atvirkščiai, santykis tarp GGN gyventojų ir kaimynų daugelyje bendruomenių vertinamas gerai ir labai gerai.