Gyvenimo istorijos metodo duomenų analizės proceso skaidrinimas atliekant kokybinius biografinius tyrimus

Santrauka

Duomenų analizės proceso skaidrumas yra vienas pagrindinių kokybinių biografinių tyrimų, pagrįstų gyvenimo istorijos metodu (ang. lifehistorymethod (LHM)), empirinio patikimumo
kriterijų. Pastaraisiais dešimtmečiais daugelis švietimo sociologijos srities mokslininkų gyvenimo istorijos metodą naudojo kokybiniuose biografiniuose tyrimuose žmogaus patirčiai nagrinėti.
Straipsnio tikslas – ištirti empirinių duomenų analizės procesų skaidrumą devyniuose publikuotuose moksliniuose darbuose, kuriuose buvo taikomas gyvenimo istorijos metodas, siekiant pagerinti šių procesų patikimumą. Išvados rodo, kad gyvenimo istorijos tyrimuose procesui analizuoti daugiausia buvo naudojami dviejų rūšių metodai: kategorinė turinio analizė ir aprašomasis metodas. Daugelyje nagrinėtų dokumentų duomenų analizės procesas nėra visiškai skaidrus. Šiame straipsnyje pateikiami keli pasiūlymai, kaip aiškiau išdėstyti analizės procesą, siekiant padidinti gyvenimo istorijos metodo procedūrinį ir aiškinamąjį patikimumą. Siekiant šio tikslo, pasirinktas aprašomasis metodas, kuris buvo naudojamas duomenų analizei ir gyvenimo istorijos metodo požymiams pateikti. Vis dėlto pažymėtina, kad gyvenimo istorijos darbo tikslas nėra nustatyti objektyvumą ar fakticiškumą, tačiau pavaizduoti fakticiškumą įvairiomis jo formomis. Patikimumas gyvenimo istorijos metode susijęs su subjektyvumo pateikimu, o ne su fakticiškumu ar objektyvia tiesa.