Aukštojo mokslo tyrimų pajėgumai: teoriniai svarstymai

Authors

  • Vilma Žydžiūnaitė Vytauto Didžiojo universitetas
  • Vaida Jurgilė Vytauto Didžiojo universitetas
  • Marius Daugėla Vytauto Didžiojo universitetas

DOI:

https://doi.org/10.15823/p.2023.151.4

Pagrindiniai žodžiai:

aukštasis mokslas, integruota apžvalga, tyrėjas, mokslinių tyrimų pajėgumai

Santrauka

Aukštojo mokslo tyrimų pajėgumai – tai tyrėjų kompetencijų ugdymas, sudarantis sąlygas atlikti kuo kokybiškesnius tyrimus (Holden ir kt., 2012). Šio konceptualaus tyrimo tikslas buvo pateikti svarstymus, kaip suprasti institucinio tyrimo pajėgumo, kaip sąvokos ir kaip proceso, esmę aukštojo mokslo kontekste ir instituciniu lygmeniu. Problemai atskleisti pasitelkiant aprašomąją integracinę apžvalgą panaudotas 71 mokslinis šaltinis. Tyrimo rezultatai parodė, kad aukštojo mokslo institucinis tyrimo pajėgumas yra daugialypė sąvoka, turinti keletą reikšmių. Aukštosios mokyklos mokslinis pajėgumas, kaip būtina sąlyga, reiškia, kad aukštoji mokykla, siekdama vykdyti savo misiją ir su studijomis bei mokslu susijusias funkcijas, turi įrodyti, kad yra pajėgi jas vykdyti. Aukštojo mokslo tyrimų pajėgumai kaip procesas reiškia tyrimo kultūros kūrimą. Aukštosios mokyklos tyrimų pajėgumai kaip rezultatas yra mokslinės produkcijos vertinimas, o tai vienas esminių konkurencinių instrumentų aukštojo mokslo srityje. Aukštojo mokslo tyrimų pajėgumai kaip kontekstas yra susiję su mokslo kultūros institucijoje kūrimu ir stiprinimu. Tai priklauso nuo aukštosios mokyklos vadovybės ir akademinės bendruomenės drąsos, lojalumo ir solidarumo vykdyti aukštosios mokyklos misiją, viziją bei puoselėti institucines vertybes.

Atsisiuntimai

Publikuota

2023-11-29

Kaip cituoti

Žydžiūnaitė, V., Jurgilė, V., & Daugėla, M. (2023). Aukštojo mokslo tyrimų pajėgumai: teoriniai svarstymai. Pedagogika / Pedagogy, 151(3), 70–89. https://doi.org/10.15823/p.2023.151.4

Numeris

Skyriai

Straipsniai