Pedagogų profesinio tobulėjimo lygiai ugdomojo vadovavimo sričių atžvilgiu

Santrauka

Veiksminga vadovavimo sistema teikia informaciją ir grįžtamąjį ryšį apie darbuotojo veiklą. Ji sumažina problemų atsiradimo riziką. Vadovavimas yra valdymo funkcija, apimanti veiklos stebėjimą ir klaidų koregavimą, siekiant planuoti ir vykdyti organizacinę veiklą. Vadovai negali įvertinti pavaldinių veiklos, neįvertinę atliktų užduočių ir nepalyginę jų atlikimo su siekiamais veiklos rezultatais. Vadovavimas tampa tik tada efektyvus, kai yra pasiekiami tikslai. Tai reiškia, kad vadovavimo sistemos veiksmingumą lemia jos gebėjimas palengvinti tikslų siekimo procesą. Sistemos veiksmingumas priklauso nuo to, kiek ji gali padėti vadovams siekti organizacinių tikslų. Labiausiai paplitusi vadovavimo forma remiasi grįžtamuoju ryšiu. Grįžtamasis ryšys yra tiesioginės ir aiškios informacijos apie veiklą teikimas pagal užduoties atlikimo rezultatus. Vadovavimas, kuris remiasi grįžtamuoju ryšiu, turi du pranašumus. Pirma, grįžtamasis ryšys teikia prasmingą informaciją vadovams apie jų planavimo pastangų veiksmingumą. Grįžtamasis ryšys, kuris neparodo skirtumo tarp siekiamų standartų ir dabartinės veiklos, reiškia, kad planavimas buvo sėkmingas ir pasiekė užsibrėžtus tikslus. Jeigu nukrypimas yra ryškus, vadovas gali pasinaudoti šia informacija rengdamas naujus planus. Antra, grįžtamasis ryšys gali padidinti motyvaciją. Vadovavimas yra vadybos funkcija, kuri parodo, ar tikslai, kaip buvo planuota, pasiekti. Yra daug vadovavimo tipų. Šiame tyrime naudojamas ugdomojo vadovavimo matas ir siekiama nustatyti mokytojų profesinio tobulėjimo lygius ugdomojo vadovavimo atžvilgiu. Duomenis buvo renkami remiantis vienu iš kokybinių tyrimų metodų – atvejo analize. Tyrime buvo taikoma pusiau struktūruoto interviu forma ir mokytojų išsilavinimo vertinimo sistema (rubrikos). Šiame kontekste mokytojų veikla buvo tiriama ugdomojo vadovavimo, kuris apima visiškos vadovo kontrolės, dalinės vadovo kontrolės, bendradarbiavimo su vadovu ir nekontroliuojančio valdymo etapus, atžvilgiu. Išnagrinėtos šios sritys: mokytojo elgesys, pastebėtas vadovo kontrolės etape (pavyzdžiai); kriterijai, reikalingi mokytojams vadovo kontrolės etape (rekomendacijos); mokytojo elgesys, stebimas dalinės vadovo kontrolės etape (pavyzdžiai); kriterijai, reikalingi mokytojams dalinės vadovo kontrolės etape (rekomendacijos); mokytojų elgesys, pastebėtas bendradarbiavimu su vadovu paremto santykio etape (pavyzdžiai); kriterijai, reikalingi mokytojams bendradarbiavimu su vadovu paremtų santykių etape (rekomendacijos); mokytojų elgesys, pastebėtas nekontroliuojančio valdymo etape (pavyzdžiai); kriterijai, reikalingi nekontroliuojančio valdymo etape (rekomendacijos). Remiantis ugdomojo vadovavimo požiūriu, pirmiausia turėtų būti nustatytas mokytojų profesinis lygis, o tada vadovavimo stilius turi atliepti tą lygį, kuriame yra mokytojas. Kadangi mokytojai atlieka daugybę vaidmenų ir pareigų, sričių, kurioms reikalingas vadovavimas, daugėja. Pedagogai, dalyvaujantys tyrime, pastebėjo, kad turi būti aštuonios mokytojų profesinio tobulėjimo sritys. Šios sritys apima pamokų ruošimą ir planavimą, mokymo ir mokymosi proceso (pamokų) organizavimą, vertinimą, profesinį tobulėjimą, bendravimą, konsultavimą, klasės valdymą, projektų ir laiko planavimą. Todėl galima teigti, kad mokytojų nustatytoms profesinio tobulėjimo sritims reikia suteikti pirmenybę, siekiant pagerinti tiek švietimo, tiek mokytojų darbo kokybę.