Socializacijos aksiologija dvigubos tautinės priklausomybės šeimose
DOI:
https://doi.org/10.15823/p.2014.047Pagrindiniai žodžiai:
daugiatautiškumas, tautinė įvairovė, kultūros paribys, paribio šeima, kultūrinė tapatybė, socializacijos kultūros paribiuose aksiologijaSantrauka
Gyvenimas įvairialypėje kultūrinėje aplinkoje reiškia, kad socializacijos procesai įgauna naujų dimensijų, kurios padeda individui įgyti kompetencijų, būtinų bendrauti kultūrinėje įvairovėje. Ypatingą dėmesį būtina skirti šeimos aplinkai, kuri grindžia kultūrinės priklausomybės jausmo formavimąsi, o tos aplinkos kultūriniai požymiai veikia jaunosios kartos tapatumo suvokimą. Kai šeimos kasdieniame gyvenime – pačioje šeimoje arba vaiko artimoje aplinkoje – veikia kultūrinė įvairovė, socializacijos procesas tampa dvigubos tautinės priklausomybės procesu. Tai reiškia, kad šeima gyvena kultūrų sandūros sąlygomis. Todėl ypač svarbi tampa aksiologinė kryptis, kuri sudaro palankias sąlygas perduoti kultūros paveldą, o šį procesą lydi daugiataučio kasdienio gyvenimo įsitvirtinimas kultūroje ir santykių su kitų kultūrų atstovais nustatymas. Šių procesų kokybė lemia galimybę atsiverti bei įsileisti kitas kultūras ir sukurti bendrą kultūrinę erdvę paribio teritorijose. Tuomet pažinimo jausmas ir bendras žmogiškasis solidarumas kartu sukuria tarpkultūrines tradicijas daugiatautiškose vietos bendruomenėse.
