Socialinio darbo ir edukologijos nuostatų sąsajos neįgaliųjų socializacijos kontekste

Santrauka

Straipsnyje atskleidžiama socializacijos proceso struktūra ir pobūdis, orientuotas į globalizacijos iššūkį – tvarią ir darnią plėtrą, užtikrinančią ir bendruomenių, ir kiekvieno asmens gerovę ir gyvenimo kokybę. Tad keičiasi ir negalią turinčių žmonių socializacijos prioritetai, pirmenybę teikiant asmens įtraukimo (inkliuzijos) ir dalyvavimo bendruomenių gyvenime galimybių plėtojimui, taip siekiant spartesnės neįgaliųjų raidos ir socializacijos. Pateikiami kokybinio tyrimo duomenys, atskleidžiantys neįgaliųjų socializacijos paradigmų kaitą edukologijos ir socialinio darbo moksluose bei praktikoje, šiuolaikinės socializacijos įgyvendinimą lemiančius veiksnius, edukologijos ir socialinio darbo vertybinių nuostatų perimamumą. Daromos išvados, kad savarankiškus edukologijos ir socialinio darbo mokslus sieja holistinis požiūris į socializaciją kaip į tęstinį ir dinamišką procesą, kuriame abu mokslai turi savo sistemų pobūdžio funkcines užduotis ir jų įgyvendinimo procesuose jos persipina, išryškindamos tarpdisciplininio bendradarbiavimo tendencijas ir poreikį.