Lietuvos akademinio jaunimo tautinio tapatumo raiška ir kaita

Santrauka

Visuomenė tampa vis labiau daugiasluoksnė, todėl tautinio tapatumo sąvokos traktuotė nuolat kinta ir įgyja naujas prasmes. Modernioje visuomenėje tapatumo samprata darosi problemiška, sudėtinga ir patiria krizę politiniu, ekonominiu ir kultūriniu lygmeniu. Šis straipsnis skirtas Lietuvos akademinio jaunimo tautinio identiteto nuostatų raiškos ir kaitos analizei. Tyrimas buvo atliekamas 2003, 2008 ir 2018 m. Tautiškumo nuostatos tirtos naudojant originalų anoniminį uždaro tipo klausimyną. Rezultatai parodė, kad tautinio tapatumo skalė gali būti labai plati, pradedant nuo ekstremalaus nacionalšovinizmo, pabrėžiančio nacionalinį išskirtinumą, iki kosmopolitizmo, ignoruojančio nacionalinę kultūrą, tradicijas ir patriotizmą. Daugiapakopės faktorinės analizės būdu nustatyta tautinio tapatumo vidaus struktūra: etnocentrizmas, nacionalizmas, nuosaikusis / racionalusis, refleksyvusis / demokratinis požiūris ir antietnocentrizmas. Empirinio tyrimo duomenys atskleidė, jog tautinį tapatumą atspindinčios nuostatos gana aiškiai poliarizuojasi į du požiūrį į tautiškumą atspindinčius komponentus – modernų (apimantį etnocentrizmą, nacionalizmą ir nuosaikų / racionalųjį) ir tradicinį (apimantį refleksyvų / demokratinį ir antietnocentristinį). Nustatyta, jog 2003–2018 m. laikotarpiu Lietuvos akademinio jaunimo tautinis tapatumas pakito: nustatyta dažnesnė etnocentrizmo ir nuosaikiojo / racionaliojo požiūrio raiška, o kraštutiniai požiūriai, t. y. nacionalizmas ir antietnocentrizmas (kosmopolitizmas), sumenko.