Teorinės tyrinėjimais grindžiamo mokymosi gamtamoksliniame ugdyme įžvalgos: nuo ištakų iki 5E modelio

Santrauka

Straipsnyje pateikiamos teoriniais tyrinėjimais grindžiamo mokymosi (toliau – TGM) metodologijos gamtamoksliniame ugdyme įžvalgos. Ieškoma atsakymo į klausimus, kada atsirado tyrinėjimais grindžiamas mokymasis, iš kokios ugdymo filosofijos kildinama ši mokymosi metodologija. Nagrinėjama, kokiais principais remiasi tyrinėjimais grindžiamas mokymasis. Apžvelgiami TGM modeliai, pateikiama informacija apie tyrinėjimo lygmenis. Atskleidžiami tyrinėjimais grindžiamo mokymosi pranašumai.

Atliekant tyrimą, nustatyta, kad:

1. Tyrinėjimu grindžiamas mokymasis yra indukcinė mokymosi strategija, kuri leidžia mokiniams patiems kurti ir kaupti žinias apie mokymosi procesą, plėtoti mąstymo įgūdžius ir didinti susidomėjimą bei mokymosi motyvaciją, kuri grindžiama technologijoms imlia mokymosi aplinka. Tyrimais pagrįsta eksperimentinė veikla gamtamokslinio ugdymo kontekste yra labai svarbus formuojantis elementas mokinio mokymosi procese.

2. Tyrinėjimu grindžiamas mokymasis efektyvesnis už tradicinius mokymosi būdus. Tyrinėjimu grindžiamo mokymosi patirtis gali suteikti mokiniams labai svarbias tobulėjimo galimybes, t. y. mokslo esmės suvokimą ir mokslinę patirtį. Tai įrodė didelės apimties tyrimai (pavyzdžiui, Linn et al., 2006).

3. Taikant tyrinėjimu grindžiamą mokymąsi, vyksta dvigubas informacijos vertinimas, kuris daro pozityvią įtaką mokinių gebėjimui atrinkti informaciją, ją tvarkyti ir vertinti. Tyrimo metu eksperimentinis procesas buvo nagrinėjamas ne kaip įprastas informacijos paieškos (radimo) ciklas, kai žinant klausimą ieškoma atsakymo atliekant literatūros analizę, tačiau kaip sudėtingesnis procesas – kai atsiranda naujas ciklas ir dirbama su empiriniais duomenimis ir tik tuomet, po dviejų ciklų, formuluojamas atsakymas. Tai įrodė Kolegijų ir mokslinių bibliotekų asociacijos (angl. Association of College and Research Libraries (ACRL)) atlikti tyrimai.