TVARIOS MIŠKININKYSTĖS TEISINIS REGLAMENTAVIMAS: PEN-KIŲ EUROPOS ŠALIŲ ATVEJIS
Pagrindiniai žodžiai:
tvari miškininkystė, teisinis reglamentavimas, ekologinis aspektas, ekonominis aspektas, socialinis aspektasSantrauka
Straipsnyje siekiama išanalizuoti tvarios miškininkystės sampratą ir teisinį reglamentavimą Lietuvoje, Vokietijoje, Latvijoje, Švedijoje ir Suomijoje.
Atliekant tyrimą buvo naudotas dokumentų ir teisės aktų analizės metodas, kuriuo remiantis įvardinti ir trumpai aptarti Lietuvos, Vokietijos, Latvijos, Švedijos ir Suomijos šalių pagrindiniai teisiniai dokumentai, kurie reglamentuoja tvarios miškininkystės teisinį reguliavimą. Atliekant lyginamąją analizę ir remiantis jau atliktais tyrimais išskirti esminiai Lietuvos, Vokietijos, Latvijos, Švedijos ir Suomijos tvarios miškininkystės principai, sąlyčio taškai ir skirtumai. Jau atlikti tyrimai ar publikacijos suteikė galimybę patvirtinti, paneigti, akcentuoti ar argumentuoti esminius bruožus, aptarti, kaip šios šalys įgyvendina tvarios miškininkystės principus ir su kokiais teisiniais bei praktiniais iššūkiais jos susiduria. Analizuojami atvejai, kurie leidžia įrodyti, kad tvarios miškininkystės užtikrinimas reikalauja ne tik griežto teisinio reglamentavimo, bet ir veiksmingo įgyvendinimo bei tarptautinių standartų laikymosi. Straipsnyje pateikiamos išvados, kad tvarios miškininkystės sėkmė priklauso nuo bendrų nacionalinių ir tarptautinių pastangų, skirtų miškų išsaugojimui ir klimato kaitos mažinimui.
