PRAVIENOS UPĖS VANDENS BŪKLĖ IR RENATŪRALIZACIJOS PRIEMONIŲ PARINKIMAS
Pagrindiniai žodžiai:
renatūralizacija, upių ekosistemos, Pravienos upė, vandens kokybė, dalinė renatūralizacija, šlapynės, meandravimas.Santrauka
Straipsnyje analizuojama Kaišiadorių raj. savivaldybėje esančios Pravienos upės, priklausančios Nemuno mažųjų intakų baseinui, fizikiniai-cheminiai rodikliai, pagal juos vertinama vandens kokybės ekologinė klasė ir analizuojamos potencialiai galimos renatūralizacijos priemonės. Analizuojami rodikliai: nitratinis azotas (NO3-N), amonio azotas (NH4-N), bendrasis azotas (Nb), fosfatų fosforas (PO4-P), bendrasis fosforas (Pb), biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras (BDS7) ir ištirpusio deguonies kiekį vandenyje (O2). Pagal paviršinio vandens telkinių klasės nustatymo metodiką (Dėl paviršinio..., 2001) ir fizikinių-cheminių rodiklių vertes nustatyta, kad upė atitiko: 2021 m. – labai blogą, 2022 m. – labai blogą, 2023 m. – labai blogą, 2024 m. – blogą, 2025 m. – blogą ekologinio potencialo klasę (pagal Kaišiadorių..., 2024). Blogiausi kokybės elementų rodikliai: deguonis (O2) – 4 mg/l (2024 01), biocheminis deguonies suvartojimas per 7 dienas (BDS7) – 8,6 mg/l (2023 05), amonio azotas (NH4) – 2,2 mg/l (2021 01), nitratinis azotas (NH3 – N) – 3,1 mg/l (2023 02), bendras azotas (Nb) – 13,26 mg/l (2025 01), fosfatinis fosforas (PO4-P) – 0,91 mg/l (2022 02), bendras fosforas (Pb) – 1,98 mg/l (2023 04). Literatūros šaltinių analizė parodė, kad renatūralizacija gali būti veiksminga priemonė siekiant pagerinti antropogeninės veiklos paveiktos upės ekologinę būklę, todėl, atsižvelgiant į tyrimais nustatytus Pravienos upės rodiklius, parinktos tinkamiausios renatūralizacijos priemonės pagerinti vandens kokybės ekologinę būklę. Parenkant konkrečius sprendimus, t. y. rengiant detalų renatūralizavimo priemonių projektą, rekomenduojama atsižvelgti į konkretaus ruožo savybes ir remtis ekonominiais bei ekologiniais kriterijais.
