VAIRUOTOJO AKLOSIOS ZONOS TYRIMAS

Santrauka

Šiame straipsnyje buvo pažvelgta į aktyvųjį saugumą, kuris remiasi sistemos „žmogus – transporto priemonė – kelias – eismo aplinka“ principais. Matomumas iš transporto priemonės apibrėžiamas kaip esminis veiksnys eismo saugumui kelyje užtikrinti. Geras matomumas vairuotojui leidžia laiku pastebėti kliūtis, kitus eismo dalyvius ir greitai reaguoti į galimus pavojus. Vairuotojo fiziologiniai ir demografiniai veiksniai, amžius, ūgis, svoris ir sėdėjimo poza, gali paveikti vairuotojo gebėjimą įvertinti akląsias zonas ir reaguoti į eismo situacijas. Tyrime buvo analizuojamas vairuotojo matomumas iš vairuotojo sėdynės, ypatingą dėmesį skiriant aklosioms zonoms, kurias sukelia transporto priemonės konstrukciniai elementai. Matymo laukas apibrėžiamas kaip erdvė, kurioje vairuotojas gali tiesiogiai arba per veidrodėlius stebėti aplinką. Vairuotojo sėdėjimo pozicijos įtakos matomumui bandymas buvo atliekamas su manekenu, prie kurio akių lygyje buvo pritvirtinti vertikalaus ir horizontalaus lygio išlaikymo lazeriai. Gautuose tyrimų rezultatuose galima pastebėti, kad matomumo laukas tiesiogiai priklauso nuo vairuotojo sėdėjimo pozicijos. Esant vairuotojo ketvirtai sėdėsenos pozicijai, priekinio stogo stovo aklosios zonos ploto pokytis gautas 22 proc., mažesnis, lyginant su reglamentuojama vairuotojo sėdėsenos pozicija. Remiantis gautais tyrimo rezultatais galima teigti, kad matomumo sumažėjimui ir aklųjų zonų susidarymui įtakos turi netaisyklinga sėdėjimo pozicija. Matymo laukas glaudžiai susijęs su vairuotojo sėdėsena, todėl tinkamas sėdynės sureguliavimas yra būtinas saugiam vairavimui.