KALNINĖS PUŠIES (PINUS MUGO) IR PAPRASTOSIOS PUŠIES (PINUS SYLVESTRIS) ŽABŲ KAIP KRANTOTVARKOS PRIEMONIŲ APSKAITOS PALYGINIMAS KURŠIŲ NERIJOJE

Authors

  • Kornelija Dambrauskienė Vytauto Didžiojo universitetas Žemės ūkio akademija

Pagrindiniai žodžiai:

žabai, krantotvarka, tūris, ,masė, tūrio masė, ksilometravimas, svėrimas.

Santrauka

Kuršių nerija pasižymi intensyvia smėlio migracija, todėl itin svarbu užtikrinti apsauginio kopagūbrio stabilumą, panaudojant efektyvias krantotvarkos priemones. Šio tyrimo tikslas – palyginti kalninės pušies (Pinus mugo) ir paprastosios pušies (Pinus sylvestris) žabų tūrį, nustatant jų tinkamumą apsauginiam kopagūbriui stiprinti. Tyrimo metu Kuršių nerijos nacionaliniame parke buvo atlikti abiejų pušų rūšių žabų tūrio ir masės matavimai, taikant svėrimo ir ksilometravimo metodus. Gauti rezultatai parodė, kad kalninės pušies žabų tūrio masė yra didesnė nei paprastosios pušies, o tai lemia didesnį jų tankį ir mechaninį atsparumą, tai šiai rūšiai suteikia didesnį efektyvumą stiprinant kopagūbrį, ypač vakarinėje, intensyvaus vėjo paveiktoje dalyje stipriai vėjuotose teritorijose, o paprastosios pušies žabai geriau tinka kopagūbrio viršaus dangoms nuo vėjo erozijos. Abi rūšys pasižymi stipria koreliacija tarp žabų skersmens ir jų tūrio bei masės, todėl šie parametrai gali būti efektyviai naudojami prognozuojant reikiamus biomasės kiekius krantotvarkos darbams atlikti. Tolimesni tyrimai turėtų būti orientuoti į tikslesnį rietuvių tūrio nustatymą ir detalų žabų kiekio apskaičiavimą vieno aro klojiniui, siekiant optimizuoti krantotvarkos priemonių taikymą ir jų efektyvumą ilgalaikėje perspektyvoje

Atsisiuntimai

Publikuota

2025-07-04