SĖJAMOJO VIKIO (VICIA SATIVA L.), MIŠINYJE SU BALTOSIOMIS GARSTYČIOMIS, PRODUKTYVUMO FORMAVIMAS

Santrauka

Lauko eksperimentas atliktas 2024 m. ūkininko E. Černiaus ūkyje, esančiame Kupiškio rajone. Dviejų veiksnių eksperimente buvo tirta, kaip skirtinga sėklos norma ir biologinis (bakterinis) preparatas veikia sėjamųjų vikių produktyvumo formavimą. A veiksnys sėjamojo vikio sėklos norma: sėjamasis vikis 20 kg ha^-1 ir baltoji garstyčia 5 kg ha^-1; sėjamasis vikis 40 kg ha^-1 ir baltoji garstyčia 5 kg ha^-1; sėjamasis vikis 60 kg ha^-1 ir baltoji garstyčia 5 kg ha^-1; sėjamasis vikis 80 kg ha^-1 ir baltoji garstyčia 5 kg ha^-1; sėjamasis vikis 100 kg ha^-1 ir baltoji garstyčia  5 kg ha^-1. B veiksnys – biologinio preparato naudojimas: nepurkšta; purkšta 0,1 l ha^-1 po sudygimo (BBCH 12-19). Augalų biometrinių rodiklių ir derliaus struktūros elementų matavimai atlikti prieš derliaus nuėmimą matuojant po 10 augalų atsitiktinėse kiekvieno varianto vietose, tiesioginio skaičiavimo, matavimo ir svėrimo būdu. Purškimas biologiniu preparatu turėjo įtakos augalų aukščiui: visuose variantuose nustatyti teigiami esminiai skirtumai tarp tos pačios sėklos normos, kai augalai buvo purkšti biologiniu preparatu. Esmingai didžiausias sėklų skaičius ankštyje nustatytas tiek nenaudojant biologinio preparato, kai sėklos norma 40 kg ha^-1 – 8,7 vnt., tiek kai vikių sėklos norma buvo 80 kg ha^-1 ir buvo naudotas biologinis preparatas – 8,6 vnt. Didesniam vikių ir garstyčių mišinio derlingumui biologinis preparatas turėjo neigiamą įtaką. Esmingai didžiausias derlingumas (2,4 t ha^-1) nustatytas, kai vikių sėklos norma 80 kg ha^-1 ir nenaudotas biologinis preparatas.