PARTNERYSTĖS STIPRINIMO PRIEMONIŲ REIKŠMĖ PLĖTOJANT TURIZMĄ LIETUVOJE

Santrauka

Atliekant tyrimą siekiama nustatyti partnerystės stiprinimo priemonių reikšmę plėtojant turizmą teoriniu aspektu. Iškeltam tikslui pasiekti įgyvendinti du uždaviniai: išsiaiškintos partnerystės stiprinimo priemonės ir jų reikšmė plėtojant turizmą teoriniu aspektu, apžvelgti planavimo dokumentai, reglamentuojantys turizmo plėtrą Lietuvoje. Taikyti  tyrimo  metodai – mokslinės literatūros ir mokslinių straipsnių analizė, LR teisinių dokumentų analizė, kuri reglamentuoja turizmo politikos įgyvendinimą Lietuvoje. Partnerystės stiprinimo priemonių reikšmė plėtojant turizmą priklauso nuo viešojo sektoriaus, užtikrinančio aiškią turizmo plėtros politiką ir finansavimą, nuo paslaugas teikiančio privataus sektoriaus įsitraukimo ir investicijų pritraukimo, verslo plėtros ir nuo trečiojo sektoriaus NVO, įgalinančio bendruomenes, tiesiogiai susijusias ir su darnaus turizmo plėtra. Visi sektoriai partnerystėje dalijasi ištekliais, rizika ir teikiama nauda. Tačiau tam, kad partnerystės procesas vyktų kryptingai, o priemonės būtų parinktos tikslingai, yra rengiami įvairių apimčių ir sudėtingumo strateginiai planavimo dokumentai, pritaikyti nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu. Nustatyta, kad Lietuvoje yra vadovaujamasi Lietuvos turizmo kelrodžio strategija, Lietuvos turizmo plėtros gairėmis, 2021–2030 m. nacionaliniu pažangos planu, Ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programa, LR teritorijos bendruoju planu iki 2030 m. ir kitais planavimo dokumentais, todėl galima teigti, kad strateginio planavimo aplinka Lietuvoje yra pakankama turizmo plėtrai.