MIŠKO ŽEMĖS PLOTŲ PLĖTROS POVEIKIS ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ ABSORBCIJOMS IR EMISIJOMS
Santrauka
Šiame straipsnyje nagrinėjamas miško įveisimo poveikis anglies sekvestracijos potencialui Jonavos rajone, naudojant du scenarijus. Miško žemės plėtros potencialas įvertintas analizuojant visas teritorijas, kuriose pagal galiojančius teisės aktus galima įveisti mišką. Nustatyta, kad šių plotų suma siekia 2862,1 ha, sudarydama 3 proc. dalį nuo bendro rajono teritorijos ploto. Be to, tinkamuose miško žemės plėtrai plotuose nustatyti tinkamumo miškui įveisti laipsniai pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos studijoje pasiūlytą metodiką. Pirmuoju atveju numatomas visos tinkamos teritorijos įveisimas iš karto, o antruoju – laipsniškas miško įveisimas, pradedant nuo didžiausio tinkamumo zonų. Analizė grindžiama šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) skaičiuokle, sukurta remiantis IPCC gairėmis bei Lietuvos nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis. Gautų rezultatų pagrindu nustatyta, kad greitesnis miško įveisimas lemia reikšmingai didesnį biomasėje sukaupto anglies kiekį – 2024 m. skirtumas siekia 854,3 t C, o 2033 m. – 1854,2 t C, tai atitinka 38,2 proc. teigiamą pokytį, palyginus su laipsniško įveisimo scenarijumi. Be to, nustatyta, kad greito įveisimo scenarijus padidina anglies kaupimą papildomai 648 kg C vienam hektarui modeliuojamo laikotarpio pabaigoje. Tyrimo rezultatai pabrėžia miško atkūrimo kaip klimato kaitos mažinimo priemonės svarbą, o taip pat atskleidžia optimizuotų miško įveisimo strategijų potencialą stiprinant anglies sekvestraciją. Integruotas žemės naudmenų duomenų panaudojimas su dinaminiais modeliavimo metodais gali patikslinti anglies kiekio vertinimus ir remti mokslu pagrįstus sprendimus klimato politikos srityje.
