SLANKŲ POPULIACIJOS GAUSA IR SUMEDŽIOJIMAS

Authors

  • Mantas Jucius Vytauto Didžiojo universitetas Žemės ūkio akademija

Pagrindiniai žodžiai:

slanka, Scolopax rusticola, slankų populiacijos gausa, slankų medžioklė, slankų pasiskirstymas pagal biotopą

Santrauka

Slanka (Scolopax rusticola) yra migruojantis tilvikinių (Scolopacidea) šeimos paukštis, plačiai paplitęs visoje Eurazijoje. Lietuvoje slanka yra vienas iš medžiojamųjų paukščių, tačiau šių paukščių populiacijos dinamika ir jai įtaką darančius ekologinius veiksnius Lietuvoje detaliai dar nebuvo tyrinėti. Tyrimo tikslas – įvertinti slankų populiacijos dydžio pokyčius ir sumedžiojimo įtaką Tulkiaragės mokomosios medžioklės ploto vienete (MMPV) ir Kintų – Svencelės profesionalios medžioklės ploto vienete (PMPV). 2023–2024 m. laikotarpiu gegužės–birželio mėnesiais apskaitos vietose (Tulkiaragės MMPV – 20, Kintų–Svencelės PMPV – 30 vietų) taškinės paukščių apskaitos metodu buvo skaičiuojami slankų individai. Sumedžiojamųjų slankų duomenys gauti iš medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo ataskaitos. Atlikti tyrimai parodė, kad slankų populiacija Tulkiaragės MMPV vietovėje per pastaruosius dvejus metus nesumažėjo ir išliko tokia pati. Tuo tarpu Kintų–Svencelės PMPV vietovėje slankų populiacija padidėjo 11 proc. Analizuojant sumedžiojimo duomenis nustatyta, kad slankų medžioklė nėra intensyvi ir nėra grėsmės jų populiacijai. Slankų aktyvumas kinta priklausomai nuo paros laiko – mažiausias aktyvumas fiksuotas ryte, o didžiausias –  vakare nuo 18:00 iki 21:00 val. Nustatyta, kad daugiausia slankų gyvena drėgnuose biotopuose – daugiausia jų aptikta Lcl, Pbn, Pcn, Pdn augavietėse. Tyrimo metu pastebėta, kad slankų koncentracija buvo didesnė kirtavietėse ir miško plotuose, kurie buvo arčiau palaukių ar derlingesnių pievų

Atsisiuntimai

Publikuota

2025-07-04

Numeris

Skyriai

Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas