PUŠŲ BŪKLĖ IR METINIS SKERSMENS PRIEAUGIS ŠYLANT KLIMATUI

Santrauka

Svarbu suprasti klimato kaitos poveikį skirtingo amžiaus (brandžių ir pusamžių) pušų medynų būklei ir prieaugio pokyčiams Aukštaitijos kompleksiško monitoringo stotyje. Nustatyti reikšmingus meteorologinių veiksnių tarpusavio ryšius ir jų įtaką medynų reakcijai. Tyrimui atlikti panaudotos daugiau nei 30 m. pušies metinio prieaugio ir pagrindinių meteorologinių parametrų duomenų sekos. Duomenys surinkti vadovaujantis sąlygiškai natūralių ekosistemų kompleksiško monitoringo paprogramės UNECE ICP IM metodika. Taikant dendrochronologinius metodus, nustatytas meteorologinių veiksnių tiesioginis ir kompleksiškas poveikis pušų kamienų skersmens prieaugio kaitai. Tirtu 31 m. laikotarpiu nustatytas statistiškai reikšmingas kritulių didėjimas ir temperatūros kilimas. Vertinant lajos būklę, pusamžis medynas jautriau reagavo į pokyčius. Jo vidutinė lajų defoliacija svyravo nuo 13proc. iki 27proc., o brandaus medyno būklė  nuo 2000 m. svyravo tik apie 15proc. Pusamžiame ir brandžiame medyne nustatytas prieaugio didėjimas  nuo 1993 iki 2006 m. ir prieaugio mažėjimas nuo 2006 iki 2024 m. Koreliacinė analizė parodė, kad didesni kritulių kiekiai ramybės laikotarpiu, rugsėjo mėn., kartu su aukštesne temperatūra birželio mėnesį neigiamai lėmė pušų lajų būklę, didindami jų defoliacijos laipsnį, tai savo ruožtų slopino pušų metinį prieaugį. Tyrimas atskleidė skirtingą skirtingo amžiaus pušų medynų reakciją į klimato kaitos stresorius. Tai rodo, kad klimato kaita kelia didelę grėsmę miškų ekosistemoms, o skirtingo amžiaus medynai reaguoja nevienodai.