OBUOLIŲ BIOCHEMINIAI POKYČIAI SANDĖLIAVIMO METU

Santrauka

Obuoliai (Malus domestica Borkh) dėl savo juslinių savybių ir maistinės vertės yra vienas iš populiariausių vaisių pasaulyje. Obuolių juslines savybes lemia cheminė sudėtis. Dėl didelio fenolinių junginių kiekio obuoliai laikomi potencialiu natūralių antioksidantų šaltiniu. Laikant obuolius po derliaus nuėmimo atsiranda negrįžtamų pokyčių. Dėl mikroorganizmų veiklos ar skynimo metu atsiradusių mechaninių pažeidimų, obuoliai gali pradėti pūti, ilgiau laikant sumažėja minkštimo kietumas, prastėja skonis, nes vaisiai sensta ir jų kokybė blogėja. Kontroliuojant laikymo sąlygas, obuolių kokybės pokyčius galima pristabdyti.  

Žieminių veislių obuoliai 'Jonagold', 'Ligol', 'Ariva', 'Gloster', 'Šampion' ir 'Skaistis' buvo laikyti kontroliuojamos atmosferos kamerose nuo 2023 m. spalio iki 2024 balandžio mėnesio. Tyrimai buvo atlikti vieną kartą per šešias savaites. Buvo nustatyti natūralūs masės nuostoliai, vitamino C kiekis standartiniu metodu ir tirpios sausos medžiagos refraktometriniu metodu. Didžiausi masės nuostoliai buvo 'Ariva' obuolių. Per pirmą sandėliavimo mėnesį buvo prarasta 62,8 proc. šios veislės vaisių, o viso sandėliavimo laikotarpiu – net 77,4 proc. Mažiausi masės nuostoliai susidarė 'Ligol' (3,1 proc.) ir 'Jonagold' (3,6 proc.) obuolių. Didžiausi vitamino C kiekiai nustatyti spalio mėnesį penkiose iš šešių veislių obuoliuose. Esmingai didžiausią vitamino C kiekį sukaupė 'Jonagold' 3,42 mg 100 g^-1 obuoliai, o mažiausias kiekis rastas tos pačios veislės vasario mėnesį atliktuose tyrimuose 1,72 mg 100 g^-1. Didžiausią tirpių sausų medžiagų kiekį sukaupė 'Gloster' 14,8 proc., o esmingai mažiausią 'Ligol' 10,9 proc. veislės obuoliai.