KAUNO MIESTO NEĮSAVINTŲ ERDVIŲ TYRIMAS

Santrauka

Racionalus esamų neįsavintų erdvių panaudojimas miestuose vaidina pagrindinį vaidmenį miestų plėtroje, atgaivinant apleistus pastatus ir teritorijas, mažinant periferinės plėtros poreikį ir skatinant kompaktišką miestų vystymąsi ir augimą. Šiame straipsnyje nagrinėjamos neįsavintos Kauno miesto erdvės, tarp kurių yra apleisti pastatai ir žemės sklypai. Šių teritorijų analizei ir įvertinimui panaudoti Kauno miesto savivaldybės pateikti duomenys. Tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. Kauno mieste iš viso neįsavintų erdvių buvo 252, iš kurių 238 privačios: 149 žemės sklypai ir 89 apleisti pastatai bei 14 valstybinių neįsavintų erdvių, iš kurių: 4 žemės sklypai ir 10 apleistų pastatų. Neįsavinti apleisti žemės sklypai daugiausia koncentruojasi pietinėje, centrinėje ir šiaurės vakarinėje Kauno miesto dalyje. Kaip didesnį potencialą būti racionaliai įsavintomis, nes priklauso valstybei, tyrime detaliau analizuota 14 valstybinių neįsavintų erdvių. Atliktas išsamus šių erdvių vertinimas, remiantis išsikeltais kriterijais pagal vertinimo skalę. Atlikus vertinimą, nustatytos 5 aukščiausius balus gavusios teritorijos, turinčios didžiausią potencialą būti racionaliai panaudotomis. Siekiant kompaktiško miesto augimo, šios erdvės galėtų būti panaudotos rekreacinių zonų (žaidimo aikštelių, parkų), komercinės ar gyvenamosios paskirties objektų plėtrai.