AGROAPLINKOSAUGINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO PRAKTIKA MARIJAMPOLĖS APSKRITYJE
Pagrindiniai žodžiai:
agroaplinkosaugos priemonės, bendroji žemės ūkio politika, tvarus žemės ūkisSantrauka
Tyrimo tikslas – aptarti ir įvertinti agroaplinkosauginių priemonių, įgyvendinimo praktiką Marijampolės apskrityje. Žemės ūkio naudmenos užima didžiausią plotą – 67,1 proc. apskrities teritorijos. Regionas specializuojasi ir plėtoja augalininkystę, gyvulininkystę, sodininkystę ir kitas šakas. Daugumoje kitų mokslinių tyrimų koncentruojamasi į bendrą politikos analizę arba agroaplinkosauginių priemonių taikymo efektyvumą ES lygmeniu, tuo tarpu regioniniai tyrimai, nagrinėjantys konkrečias agroaplinkosauginių priemonių įgyvendinimo praktikas vietiniu lygmeniu yra reti. Be to, įgyvendinimo praktikos stebėjimas svarbus siekiant sumažinti žemės ūkio poveikį aplinkai ir užtikrinti tvarų žemės ūkį. Tinkamai įgyvendintos priemonės padeda išsaugoti biologinę įvairovę, mažinti dirvožemio eroziją, gerinti vandens kokybę ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Tyrimu buvo nustatyta, kad nors Marijampolės apskrityje tam tikrose agroaplinkosaugos srityse yra teigiamų tendencijų, bendras agroaplinkosauginių priemonių įgyvendinimo stabilumas Marijampolės apskrityje yra nepakankamas. Literatūros analizė atskleidė, kad tokį nestabilumą gali lemti ekonominės, technologinės kliūtys, žinių trūkumas, alternatyvų nebuvimas ar griežti teisės aktai ir biurokratija. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus buvo pasiūlyta stebėti priemonių įgyvendinimą regioniniu lygmeniu, kad būtų galima užtikrinti jų efektyvumą ir tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje, taip pat ūkininkus paskatinti įsitraukti į aplinkosaugos programas.
