KRAŠTOVAIZDŽIO STRUKTŪROS OPTIMALUMO VERTINIMAS MARIJAMPOLĖS APSKRITYJE

Authors

  • Samanta Bliuvaitė Vytauto Didžiojo universitetas Žemės ūkio akademija

Pagrindiniai žodžiai:

kraštovaizdžio optimalumas, vertinimas, struktūra, kraštovaizdis

Santrauka

Straipsnyje išanalizuota Marijampolės apskrities savivaldybių kraštovaizdžio struktūros optimalumo rodiklių kaita. Pramoninių zonų, urbanizuotų teritorijų plėtra, mažėjantys miškų, žemės ūkio paskirties sklypų plotai daro įtaką vietovių optimalumo rodikliams. Straipsnio tikslas – įvertinti kraštovaizdžio struktūros optimalumą Marijampolės apskričiai priklausančiose penkiose savivaldybėse (Kalvarijos sav., Kazlų Rūdos sav., Šakių r. sav., Marijampolės sav., Vilkaviškio r. sav.). Straipsnyje taikoma siektina kraštovaizdžio bendrosios struktūros optimalumo rodiklių metodika, parengta P. Kavaliausko, D. Veteikio, I. Šulcienės ir G. Raščiaus ,,Kraštovaizdžio formavimo (siektinų kraštovaizdžio etalonų) metodika“. Naudojantis surinktais VĮ Žemės ūkio duomenų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos statistiniais duomenimis nuo 2011 m. iki 2024 m. ir atlikus tyrimą paaiškėjo, kad analizuojamoje apskrityje 2024 m. vyravo antropogenizuotas kraštovaizdis (69,56 proc.). Mažiausią kraštovaizdžio dalį sudarė antropogeninis kraštovaizdžio tipas (5,59 proc.). Natūralus kraštovaizdis sudarė 24,85 proc. Išnagrinėjus 2011–2024 m. kraštovaizdžio tipų kaitą, nustatyta, kad gamtinio kraštovaizdžio plotas sumažėjo 0,03 proc., antropogenizuoto sumažėjo 0,76 proc., o antropogeninio kraštovaizdžio plotas padidėjo 0,80 proc. Marijampolės apskrities santykinai natūralių ir sukultūrintų naudmenų santykis (Rns) yra lygus 1,47. Kraštovaizdžio struktūros santykinio nutolimo nuo optimalaus santykio reikšmė (Dr) – 1,10, nustatyta B2 optimalumo klasė, rodanti, kad kraštovaizdžio struktūra yra optimali.

Atsisiuntimai

Publikuota

2025-07-04