ŽIEMINIŲ RAPSŲ PASĖLIO TYRIMAI TAIKANT SKIRTINGAS AUGINIMO TECHNOLOGIJAS
Pagrindiniai žodžiai:
žieminis rapsas, dirvožemio temperatūra, dirvožemio drėgnumas, dirvožemio kvėpavimas, dirvožemio agrocheminės savybėsSantrauka
Pastaruoju metu vis labiau plinta aplinką tausojančios žemės dirbimo sistemos, viena iš jų juostinis žemės dirbimas ir sėja. 2023–2024 m. VDU Žemės ūkio Akademijos Mokomajame ūkyje atliktas lauko eksperimentas. Tyrimui pasirinkta žieminių rapsų veislė 'Desperado'. Lauko eksperimente lygintos dvi žemės dirbimo technologijos: 1. Įprastinė – ariminė; 2. Juostinis žemės dirbimas. Tyrimo metu įvertinta skirtingų rapsų auginimo technologijų įtaka dirvožemio temperatūrai ir drėgnumui atsinaujinus žieminių rapsų vegetacijai pavasarį, dirvožemio kvėpavimui – biologiniam aktyvumui rapsų vegetacijos laikotarpiu ir dirvožemio agrocheminėms savybėms prieš derliaus nuėmimą. Tyrimo metu nustatyta, kad dirvožemio temperatūra žieminių rapsų pasėlyje daugeliu atvejų buvo aukštesnė, taikant įprastinę – ariminę technologiją. Juostinio žemės dirbimas laukeliuose temperatūra buvo nevienoda, t. y. augalų eilutėse panaši kaip ir artoje dirvoje, o tarpueiliuose, kur pasiskirstė didžioji dalis augalinių liekanų, buvo žemesnė. Skirtingas dirvos paruošimas ir sėja turėjo įtakos drėgmės pasiskirstymui ir mikroorganizmų veiklai. Dirvožemio agrocheminėms savybėms po žieminių rapsų derliaus nuėmimo skirtingos auginimo technologijos esminės įtakos neturėjo, išskyrus suminį azotą. Esmingai didesnis (37,2 proc.) suminio azoto kiekis nustatytas įprastinės – ariminės technologijos laukeliuose.
