PILKŲJŲ KIŠKIŲ POPULIACIJOS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS VDU ŽŪA MOKSLO IR MOKYMO MEDŽIOKLĖS PLOTŲ VIENETUOSE
Pagrindiniai žodžiai:
apskaita, pilkasis kiškis, Lepus europaeus, populiacijos būklė.Santrauka
Prieš 10 000 metų, kai Europoje baigėsi paskutinis ledynmetis, pilkasis kiškis (Lepus europaeus Pallas, 1778) sėkmingai adaptavosi gyventi teritorijose, kuriose vykdoma žemės ūkio veikla. Intensyvėjant žemdirbystei keičiasi pilkųjų kiškių buveinės, todėl mažėja šių žinduolių populiacija. Taip pat pilkojo kiškio išlikimui iššūkių kelia kintančios klimato sąlygos, netvarus populiacijos valdymas, padidėjusi plėšrūnų įtaka ir ligos. Šio tyrimo tikslas – ištirti pilkųjų kiškių populiacijos būklę VDU ŽŪA mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienetuose. Tyrimas buvo atliktas dviejų medžioklės sezonų (2023–2024 ir 2024–2025 m.) mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienetuose, esančiuose Radviliškio ir Jurbarko rajonuose. Šiuose medžioklės plotų vienetuose apie 20 proc. tinkamuose pilkiesiems kiškių biotopuose buvo vykdoma pilkųjų kiškių apskaita, naudojant termovizorių. Tyrimo laikotarpiu Radviliškio rajone esančiame medžioklės plotų vienete buvo užfiksuota iki 23 pilkųjų kiškių 1000 ha laukų ir krūmynų, o jų gausa siekė 44 individus. Tuo tarpu Jurbarko rajone esančiame medžioklės plotų vienete gyveno iki 25 pilkųjų kiškių 1000 ha laukų ir krūmynų, o jų gausa siekė 68 individus. Abiejuose medžioklės plotų vienetuose daugiausia pilkųjų kiškių buvo registruota žiemkenčiuose.
