ŽIEMINIŲ KVIEČIŲ SĖJOS LAIKO IR LAPŲ TRĄŠŲ ĮTAKA GRŪDŲ DERLINGUMUI IR KOKYBEI
Pagrindiniai žodžiai:
žieminiai kviečiai, sėjos laikas, lapų trąšos, derlingumas, grūdų kokybė.Santrauka
Lauko eksperimentas atliktas 2023–2024 m. Marijampolės sav., Meškučių k., Gintarės Butkienės ūkyje. Eksperimento atlikimo vietoje vyrauja rudžemis. Dirvožemio granuliometrinė sudėtis – dulkiškas lengvas priemolis. Dirvožemio našumo balas – 65,3.
Tyrimo objektas: skirtingu laiku pasėtas ir skirtingai tręštas lapų trąšomis veislės „Etana“ žieminio kviečio (Triticum aestivum L.) pasėlis.
Tyrimo tikslas – ištirti skirtingo sėjos laiko ir kalio bei titano lapų trąšų įtaką žieminio kviečio (Triticum aestivum L.) grūdų derlingumui ir kokybei.
Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti skirtingo sėjos laiko ir tręšimo lapų trąšomis įtaką žieminių kviečių grūdų derlingumui. 2. Nustatyti skirtingo sėjos laiko ir tręšimo lapų trąšomis įtaką žieminių kviečių grūdų derliaus struktūros elementams (grūdų skaičiui varpoje ir 1000 grūdų masei). 3. Įvertinti skirtingo sėjos laiko ir tręšimo lapų trąšomis įtaką žieminių kviečių baltymų kiekiui grūduose.
Tyrimo metodai: žieminių kviečių produktyvumo rodikliai nustatyti tiesioginio matavimo, skaičiavimo ir svėrimo būdu pagal priimtas lauko eksperimento vykdymo metodikas. Tyrimų duomenys statistiškai įvertinti dviejų veiksnių kiekybinių požymių dispersinės analizės metodu, taikant kompiuterinę programą STAT (Tarakanovas, Raudonius, 2003).
Tyrimo rezultatai: Vertinant žieminių kviečių kokybinius rodiklius nustatyta, kad grūdų baltymingumas priklausė nuo sėjos laiko, tręšimo kalio ir titano lapų trąšomis. Žieminius kviečius sėjant optimaliu laiku (rugsėjo 15 d.) ir naudojant kalio ir titano lapų trąšas, nustatytas esmingai didžiausias (12,9 proc.) grūdų baltymingumas, lyginant su grūdų kokybe, gauta sėjant kviečius optimaliu sėjos laiku, bet nenaudojant lapų trąšų. Esminiai didžiausias (61,1 vnt.) grūdų skaičius varpoje, lyginant su kitais tirtais sėjos laikais ir tręšimu per lapus, gautas sėjant optimaliu laiku (rugsėjo 15 d.) ir naudojant lapų trąšas. Didžiausia (47 g) 1000 grūdų masė nustatyta kviečius sėjant optimaliu laiku ir apipurškiant lapų trąšomis. Įvertinus tyrimų rezultatus, galima teigti, kad esmingai didžiausias žieminių kviečių grūdų derlingumas (13,44 t ha-1) gautas pasėjus optimaliu sėjos laiku ir pasėlį apipurškus lapinėmis kalio ir titano trąšomis.
