PUSAMŽIO RAUDONOJO ĄŽUOLO MEDYNŲ PRODUKTYVUMAS IR SANITARINĖ BŪKLĖ
Pagrindiniai žodžiai:
raudonasis ąžuolas, kiekybiniai rodikliai, kokybiniai rodikliai, svetimžemės rūšys.Santrauka
Šiame tyrime buvo analizuojamas pusamžio raudonojo ąžuolo (Quercus rubra L.) medynų produktyvumas ir sanitarinė būklė. Tyrimui buvo pasirinkta 14 raudonojo ąžuolo medynų 3 skirtinguose regioniniuose padaliniuose: Prienų, Trakų ir Druskininkų. Visi tiriamieji medynai buvo suskirstyti į 3 sąlygines grupes pagal amžių: 60–65, 70–75 ir 80–85 m.
Norint įvertinti raudonojo ąžuolo medynų produktyvumą ir sanitarinę būklę, buvo analizuojami raudonojo ąžuolo medynų kiekybiniai rodikliai: medžių aukštis, skersmuo, šakų storis, lajos ilgis, bešakė stiebo dalis ir tūris. Taip pat vertinti kokybiniai rodikliai, tokie kaip stiebo tiesumas ir Krafto klasė. Be to, buvo įvertinta ir medynų sanitarinė būklė.
Išanalizavus gautus rezultatus paaiškėjo, kad didžiausiu vidutiniu aukščiu (27 m) ir skersmeniu (30 cm) pasižymėjo raudonojo ąžuolo 80–85 m. želdiniai. Daugiausia kreivų medžių (34,3 proc.) buvo apskaityta 70–75 m. medynuose. 60–65 metų raudonojo ąžuolo medynuose buvo daugiausiai medžių su storomis šakomis (26,5 proc.). Geriausi medžių išsivystymo rodikliai buvo nustatyti 80–85 m. amžiaus želdiniuose, kuriuose užstelbtų medžių dalis buvo mažiausia. Ilgiausia laja (15 m) ir didžiausiu bešakės stiebo dalies ilgiu (12 m) pasižymėjo 80–85 m. amžiaus medynai. Didžiausią vidutinį tūrį (597 /ha) pasiekė 80–85 m. amžiaus želdiniai. Visų amžiaus grupių medynai pasižymėjo vidutine sanitarine būkle.