SODINAMOSIOS MEDŽIAGOS IR MULČIO ĮTAKA VALGOMŲJŲ ČESNAKŲ PASĖLIO PRODUKTYVUMUI

Santrauka

Valgomųjų česnakų (Allium sativum L.) lauko eksperimentas buvo įrengtas 2023–2024 m. Kauno r. savivaldybėje, Domeikavos seniūnijoje, Domeikavos kaime, nuosavame ūkyje. Siekiant įvertinti ekologiškai auginamų česnakų produktyvumą, pasirinktas skirtingas sėklos paruošimo būdas ir pasėlio mulčiavimas. Valgomųjų česnakų žieminė veislė ‘Žeimiai‘. Buvo įrengtas dviejų veiksnių eksperimentas: veiksnys A – įterpti organiniai mulčiai: nemulčiuota (NE); žolė (ŽO); durpės (DU); šienas (ŠN). Veiksnys B – sėklos paruošimo būdai: neapdorota (BE); apdorota kalio permanganato tirpalu (KMnO₄). Mulčiavimas gali pagerinti ne tik derlių, bet ir jo kokybinius rodiklius. Žolės ir durpių mulčiai didino česnakų ropelių masę pasodinus neapdorotą KMnO₄ tirpalu sodinamąją medžiagą, o mulčiuojant šienu ropelių masė sumažėjo esmingai 15,1 proc. Sėklinę medžiagą apdorojus KMnO₄ tirpalu visi mulčiai didino ropelių masę, tačiau skirtumai neesminiai, palyginus su nemulčiuotu pasėliu. Sėklos apdorojimo būdas esmingai didino valgomųjų česnakų ropelių masę tik mulčiuojant pasėlį šienu. Aukščiausios kokybės (<45mm) česnakų ropelių kiekis mulčiuotuose pasėliuose didėjo vidutiniškai 14 proc., o naudojant žolės mulčią – iki 22 proc. KMnO₄ apdorojimas dažniausiai mažino aukščiausios kokybės česnakų kiekį vidutiniškai 7 proc., išimtis mulčiuojant šienu, sėklos apdorojimas KMnO₄ tirpalu valgomųjų česnakų kokybės parametrus gerino 45,3 proc. Sėklos apdorojimas KMnO₄ tirpalu turėjo neigiamos įtakos skiltelių skaičiui ropelėje.