PASIPRIEŠINIMO INOVATYVIEMS POKYČIAMS PRIEŽASČIŲ ANALIZĖ

Santrauka

Šiame straipsnyje nagrinėjamos darbuotojų pasipriešinimo organizaciniams pokyčiams priežastys ir reakcijos, daugiausia dėmesio skiriant psichologiniams, organizaciniams ir demografiniams veiksniams. Analizuojant mokslinę literatūrą ir empirinius tyrimus siekiama sukurti pasipriešinimo naujovėms šalinimo modelį. Pagrindinės išvados atskleidžia, kad pasipriešinimą lemia tokie veiksniai kaip nesėkmės baimė, pirmenybės teikimas rutinai, nepasitikėjimas vadovybe ir prasta komunikacija. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip netikrumas ir mažas pasitikėjimas savimi, kartu su organizacinėmis problemomis, tokiomis kaip netinkamas dalyvavimas ir paramos sistemos, labai sustiprina pasipriešinimą. Be to, demografiniai bruožai, įskaitant amžių ir darbo stažą, turi įtakos pasipriešinimui, nors asmeninė patirtis ir organizacinis kontekstas vaidina svarbesnį vaidmenį. Tyrime nustatytos konkrečios pasipriešinimo priežastys, kurios siejamos su pritaikytomis strategijomis, tokiomis kaip mokymas, tinklų kūrimas, paskatos ir derybos. Vien priežasčių žinojimas organizacijoms leidžia sistemingai spręsti pasipriešinimo problemas, užtikrinant sklandesnį naujovių diegimą. Tyrime pabrėžiama, kaip svarbu gerinti organizacijos klimatą ir palaikyti darbuotojų psichologinį pasirengimą pokyčiams. Šios išvados vadovams suteikia vertingų įžvalgų, pabrėžiant skaidraus bendravimo, darbuotojų įtraukimo ir pasitikėjimo stiprinimo poreikį, siekiant puoselėti inovacijų kultūrą ir mažinti pasipriešinimą.