HUMINIŲ RŪGŠČIŲ IR SILICIO ĮTAKA DIRVOŽEMIO SAVYBĖMS

Santrauka

Huminės rūgštys ir silicis , kaip dirvožemio gerinimo priemonės, gali tapti sprendimu, siekiant užtikrinti ilgalaikį žemės ūkio tvarumą ir ekonominį efektyvumą. Eksperimentai atlikti 2021–2022 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje Kauno r. (54° 52' 49.89", 23° 50' 19.64" (WGS)) ir ūkininko Arūno Mickūno ūkyje Jurbarko r. Raudonės sen., Kabučių km. (55° 6' 15.67", 23° 11' 28.3" (WGS)). Lauko eksperimentų atlikimui buvo pasirinkti žieminių kviečių pasėliai lokaliai tręšti skirtingomis trąšomis, siekiant įvertinti huminių rūgščių ir silicio poveikį dirvožemio savybėms. Žieminių kviečių lokalaus tręšimo variantai: 1) trąšos be huminių rūgščių ir silicio (Be HR ir Si); 2) trąšos su huminėmis rūgštimis ir siliciu (Su HR ir Si). Dirvožemio mėginiai paimti prieš eksperimento įrengimą ir po žieminių kviečių derliaus nuėmimo. Analizės atliktos 0–15 cm dirvožemio sluoksnio mėginiuose imant jungtinius mėginius iš kiekvieno laukelio 15–20 vietų. Įvertinus dirvožemio agrochemines savybes (pH, humusingumą, azotingumą, fosforingumą, kalingumą), galima teigti, kad trąšų su HR ir Si naudojimas esmingai  nepadėjo kauptis augalų maisto medžiagoms dirvožemyje ir neturėjo esminio poveikio jų išsilaikymui augalams prieinamoje formoje.