TIESIOGINĖS IŠMOKOS KAIP TVARIŲ FINANSŲ PRIEMONĖ IR JŲ POVEIKIS ŽEMĖS ŪKIUI IR APLINKAI
Pagrindiniai žodžiai:
tiesioginės išmokos, tvarus finansavimas, BŽŪP, žemės ūkis, aplinkosauga, ekonominis stabilumasSantrauka
Tiesioginės išmokos yra viena svarbiausių Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemonių, turinčių reikšmingą poveikį žemės ūkiui ir aplinkai. Ši finansinė parama siekia stabilizuoti ūkininkų pajamas, skatinti tvaraus ūkininkavimo praktikas ir mažinti klimato kaitos poveikį, tačiau kyla klausimų, ar tiesioginės išmokos efektyviai prisideda prie tvarumo tikslų įgyvendinimo ir ar jų paskirstymas yra pakankamai tikslus. Straipsnyje analizuojamas tiesioginių išmokų poveikis ekonominei ir aplinkosauginei žemės ūkio plėtrai. Aptariama, kaip šios išmokos padeda užtikrinti ūkių finansinį stabilumą, investicijas į modernizavimą bei kaimo vietovių užimtumą. Kartu nagrinėjamas jų vaidmuo aplinkosaugos srityje – poveikis dirvožemio kokybei, biologinei įvairovei ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimui. Nors tiesioginės išmokos gali būti svarbus tvarių finansų instrumentas, jų veiksmingumas priklauso nuo įgyvendinimo mechanizmų ir ūkininkų įsipareigojimo laikytis aplinkosauginių reikalavimų. Tyrimo rezultatai rodo, kad tiesioginės išmokos dažnai nėra pakankamai orientuotos į aplinkosauginius rodiklius, o jų paskirstymas nėra visuomet teisingas – didžioji dalis paramos tenka stambiems ūkiams, o smulkūs ūkiai gauna nepakankamą finansavimą. Straipsnyje išskiriami pagrindiniai iššūkiai ir galimi sprendimai, įskaitant didesnį dėmesį rezultatų orientavimui ir geresniam išmokų skirstymui.
