SĖJOS LAIKO IR SĖJOS NORMOS ĮTAKA ŽIEMINIŲ MIEŽIŲ PRODUKTYVUMUI IR PIKTŽOLĖTUMUI

Santrauka

Lauko eksperimentas vykdytas 2023–2024 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje, žieminių miežių pasėlyje. Buvo atliktas dviejų veiksnių lauko eksperimentas, kuriame nustatyta skirtingų sėjos laiko ir sėklos normos įtaka žieminių miežių ‘Jakubus‘ produktyvumui ir pasėlio piktžolėtumui. Žieminių miežių sėjai pasirinkti trys terminai, sėja vėlinama kas 10 dienų ir trys skirtingos sėklos normos. Eksperimento veiksnys A – sėjos laikas: rugpjūčio 25 d., rugsėjo 5 d., rugsėjo 15 d.; veiksnys B – sėklos norma: 2 mln. vnt. ha^-1, 3 mln. vnt. ha^-1, 4 mln. vnt. ha^-1. Įvertinus žieminių miežių produktyvumą, kai jų sėjos laikas ir sėjos normos yra skirtingi, nustatyta, kad abu veiksniai turėjo reikšmingos įtakos. Sėjos laikas esminės įtakos miežių produktyvių stiebų skaičiui turėjo tik sėjant 4 mln. vnt. ha^-1 ir juos pasėjus rugsėjo 15 d. Didžiausias derlius nustatytas žieminių miežių pasėlyje, kurie buvo sėti rugsėjo 15 d. 3 mln. ha^-1 sėklos norma. Ankstyva sėja rugpjūčio 25 d. mažino žieminių miežių produktyvumą, palyginus su sėtais 10 ir 20 dienų vėliau, nesvarbu, kokia sėklos norma buvo išsėta. Galima teigti, kad anksti sėjant žieminius miežius neverta didinti sėklos normos. Piktžolėtumą miežių pasėlyje labiau lėmė meteorologinės sąlygos ir pasėlio susiformavimas pavasarį. Rugpjūčio 25 d. sėtame pasėlyje 4 mln. vnt. ha-1  sėklos normą piktžolių skaičius buvo didžiausias. Piktžolių masei nei sėjos laikas, nei sėklos norma esminių skirtumų neturėjo.