ŽEMĖS ŪKIO VIEŠŲJŲ GĖRYBIŲ KŪRIMAS VIETOVĖSE SU GAMTINĖMIS AR KITOMIS SPECIFINĖMIS KLIŪTIMIS
Pagrindiniai žodžiai:
tvarumas, biologinė įvairovė, vietovės su gamtinėmis kliūtimis, viešosios gėrybės, kraštovaizdis, žemės ūkisSantrauka
Straipsnyje nagrinėjama vietovių su gamtinėmis kliūtimis reikšmė kuriant žemės ūkio viešąsias gėrybes, remiantis mokslinės literatūros analize. Aptariami pagrindiniai gamtiniai apribojimai, tokie kaip kalnuotas reljefas, nederlingas dirvožemis, ekstremalūs klimato reiškiniai ir vandens trūkumas, ribojantys žemės ūkio produktyvumą. Nepaisant to, šios sąlygos prisideda prie viešųjų gėrybių, tokių kaip kraštovaizdžio išsaugojimas, biologinės įvairovės apsauga ir ekosistemų stabilumas, kūrimo. Tyrime analizuojant mokslinius straipsnius, ES politikos dokumentus bei tarptautinių organizacijų šaltinius, nustatyta, kad mažiau intensyvus ūkininkavimas tokiose teritorijose padeda išlaikyti ekologinį balansą, mažina neigiamą poveikį aplinkai ir užtikrina ilgalaikį aplinkosauginį bei socialinį poveikį. Rezultatai išryškina šių vietovių svarbą ne tik gamtiniu požiūriu, bet ir kaip kaimo bendruomenių gyvybingumo palaikymo veiksnį. Straipsnyje pabrėžiama ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) paramos reikšmė skatinant tvarias ūkininkavimo praktikas ir užkertant kelią žemių apleidimui. Šios teritorijos, palaikant tradicinį ūkininkavimą, tampa esminiu tvaraus vystymosi elementu.
