ŽEMĖS VALDŲ POKYČIAI VYKDANT ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS ,,RAIL BALTICA“ PROJEKTĄ PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖJE
Pagrindiniai žodžiai:
ypatingos valstybinės svarbos projektas, žemės valda, „Rail BalticaSantrauka
Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama geležinkelio transporto infrastruktūros projektui „Rail Baltica“. Šis projektas yra plyno lauko projektas, dėl to paliečia daug žemės sklypų savininkų. Keičiasi žemės valdų struktūra, ūkininkavimo sąlygos, dėl geležinkelio ir jo įrenginių apsaugos zonų ribojama ūkinė veikla. Geležinkelio tiesimui reikalinga žemė išperkama iš žemės savininkų pagal Lietuvoje patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti žemės valdų pokyčius, vykdant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Rail Baltica“ Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje. Šiame tyrime atlikta žemės sklypų erdvinė analizė, lyginant žemės sklypus prieš ir po projekto. Projekte „Rail Baltica“ suprojektuota geležinkelio vėžė palietė daugiau kaip 500 ha žemės sklypų, iš kurių 76 % skirta geležinkelio vėžei ir 24 % vietiniams keliams šalia geležinkelio vėžės. Geležinkelio vėžė padalina žemės sklypą į du ir daugiau sklypų, todėl žemės sklypai sumažėjo ir žemės valdų struktūra tapo neracionali. Siekiant efektyviai panaudoti neracionalius žemės sklypus tikslinga rengti kompleksinius žemės konsolidacijos projektus, išpirkti mažo ploto žemės sklypus.
