ŽIEDINĖS EKONOMIKOS POVEIKIO ŠALIES EKONOMINIAM AUGIMUI TEORINIS MODELIS

Santrauka

Darbe taikomas mokslinės literatūros analizės ir sintezės metodai, kuriuo siekiama atskleisti žiedinės ekonomikos poveikį Lietuvos ekonominiam augimui. Aptariami žiedinės ekonomikos veiksniai, taip pat atsižvelgiama į linijinį ir žiedinį ekonomikos principus bei jų skirtumus. Pagrindinis dėmesys skiriamas žiedinės ekonomikos poveikiui ekonominiam augimui tirti Lietuvoje apskričių lygmeniu. Tema aktuali ir kitais požiūriais: dėl atliekų kaip išteklių panaudojimo galimybių ir dėl prevencijos aplinkai daromai žalai.

Žiedinė ekonomika apibūdinama kaip sistema, siekianti išlaikyti produkto pridėtinę vertę su sąlyga, kad šalutiniai produktai būtų panaudojami kuo efektyviau, taip minimizuojant atliekas. Kuomet produktas pasiekia savo gyvavimo ciklo pabaigą, jo tikslas yra išlikti ekonomikoje kaip išteklius, kuris galėtų būti produktyviai naudojamas vėl ir vėl bei sukurtų papildomą vertę.

Linijinės ekonomikos pertvarka į žiedinę ekonomiką buvo ir yra būtina, visų pirma siekiant taupyti žemės išteklius, kurie pasaulyje mąžta. Principas „imti–gaminti–išmesti“ buvo pastarojo laikotarpio kelias, užtikrinantis didelius įmonių pelnus ir skatinantis neatsakingą vartojimą. Įmonės mažai dėmesio skirdavo atliekų perdirbimui, o vartotojams buvo paprasčiau įsigyti naują daiktą, nei jį taisyti ar perdirbti. Toks požiūris eikvojo išteklius ir nesprendė jų taupymo problemos. Žiedinė ekonomika jau tampa neatsiejama visuomenės dalis, kadangi žmonija suprato, kad atliekos taip pat gali būti ištekliais. Pakartotinis atliekų naudojimas skatina žiediškumą, kartu ­– ir naujų technologijų atsiradimą bei vystymąsi. Taigi, atliekų perdirbimas leidžia ne tik atgauti išteklius, bet ir taupyti bei išgauti energiją.

Ekonomikos augimas lemia didesnį tiek susidariusių, tiek sutvarkytų atliekų kiekį, patentų skaičiaus žiedinėje ekonomikoje ir bendrosios pridėtinės vertės augimą bei elektronikos, biologinių ir pakuočių atliekų perdirbimo kiekius. Vadinasi, ne tik žiediškumas lemia ekonominį augimą, bet ir ekonomikos augimas daro poveikį žiedinės ekonomikos veiksniams.