ŽEMĖS ŪKIO BIOMASĖS, KAIP ATSINAUJINANČIO ENERGIJOS ŠALTINIO, POTENCIALAS
Pagrindiniai žodžiai:
atsinaujinantys šaltiniai, biomasė, žemės ūkisSantrauka
Energija yra svarbus išteklius pagrindiniams žmogaus poreikiams nuo maisto grandinės iki įvairios ekonominės veiklos vystymo patenkinti. Prasidėjus tradicinių išteklių, tokių kaip nafta, gamtinės dujos ir anglis, išeikvojimui bei atsiradus ekologinei taršai, atsinaujinantis energijos šaltinis tampa vis svarbesniu aspektu, siekiant sumažinti priklausomybę nuo tradicinių energijos šaltinių. Atlikus mokslinės literatūros analizę ir sintezę, identifikuota biomasės ir žemės ūkio biomasės struktūra, jos ypatumai, naudojimo būdai bei energetinio potencialo veiksniai, teoriniu požiūriu identifikuotas žemės ūkio biomasės, kaip atsinaujinančio energijos šaltinio, potencialo dydis ir įvairovė. Biomasė, kaip vienas iš atsinaujinančiųjų išteklių, turi didelį potencialą pakeisti iškastinį kurą bioenergija, taip pat būti žaliava biologiniams produktams gaminti, pakeičianti daugelį dabartinių iškastinių produktų. Svarbiausi biomasės šaltiniai yra žemės ūkio ir miškininkystės liekanos, nuotekos, dumbliai ir vandens augalai. Biomasės energetinis potencialas priklauso nuo kuro rūšies, medžiagos rūšies, drėgmės kiekio. Biomasė gali būti naudojama tiesiogiai ją deginant kurui arba gaminant kurą kietu, skystu ar dujiniu pavidalu.
