PIKTŽOLĖTUMO ĮTAKA ŽIEMINIŲ RUGIŲ PRODUKTYVUMUI ĮVAIRIOSE SĖJOMAINOSE
Pagrindiniai žodžiai:
žieminiai rugiai, monopasėlis, piktžolės, derlingumas, sėjomainaSantrauka
Atlikto eksperimento vietoje vyraujantis dirvožemis buvo drenuotas giliau karbonatingas sekliai glėjiškas rudžemis (RDg8–k2) – (Endocalcari-Epihypogleyic Cambisol (sicco) (CMg-p-w-can)). Dirvožemio granuliometrinė sudėtis – priemolis ant sunkaus priemolio, ariamojo sluoksnio storis – 20–25 cm. Eksperemento vietoje dirvožemio pH buvo arčiau neutralaus ir svyravo tarp 6,6 ir 7,0. Tyrimo tikslas – nustatyti piktžolių paplitimo įtaką žieminių rugių produktyvumui įvairiose sėjomainose, po skirtingų priešsėlių. Tyrimų vietoje dirvožemio viršutinio armens sluoksnio (0–15 cm) storyje nustatyta: judriojo fosforo – 131–206,7 mg kg-1, judriojo kalio – 72,0–126,9 mg kg –1. Gauti eksperimento rezultatai rodo, kad skirtingose žieminių rugių sėjomainose, lyginant su monopasėliu buvo mažiau piktžolių, tačiau nebuvo esminių skirtumų, išsiskyrė vienintelis trilaukės sėjomainos laukas, taip pat lyginant su monopasėliu. Piktžolių sausųjų medžiagų masė monopasėlyje buvo didžiausia, tačiau nereikšmingai, lyginant su kitomis sėjomainomis. Eksperimente pritaikytas optimalus mineralinių trąšų naudojimas ir pasėlių priežiūra, žieminių rugių monopasėlyje derlingumas neišsiskyrė ir buvo panašus, lyginant su kitomis sėjomainomis.