PRIVAČIOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMAS LIETUVOJE
Pagrindiniai žodžiai:
žemės ūkio paskirties žemė, privačios žemės ūkio paskirties žemės pirkimas-pardavimas, ribojimai įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, pirmumo teisė, užsienio šalių patirtisSantrauka
Kiekviena tauta sukūrė savo žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės, naudojimo ir judėjimo reguliavimo sistemą, kad užtikrintų kuo naudingesnį žemės naudojimą. Nuo žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygų priklauso ūkių veiklos efektyvumas, konkurencingumas, pateikiamos produkcijos kokybė. Tyrimo tikslas – išanalizuoti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ypatumus Lietuvoje. Tyrimui atlikti buvo naudojami mokslinės literatūros analizės, dokumentų analizės, sisteminės analizės, apibendrinimo metodai. Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemę gali įsigyti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, o taip pat užsienio šalių, kurios yra bent vienos iš tokių organizacijų ir susitarimų kaip Europos Sąjunga, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija, Europos ekonominės erdvės susitarimo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narės fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagrindiniai teisės aktuose numatyti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimai yra pirmumo teisės suteikimas susijusiems asmenims ir su parduodamu sklypu besiribojančių sklypų savininkams. Taip pat nustatyta, kad vienas savininkas negali nuosavybės teise turėti daugiau kaip 300 ha žemės ūkio paskirties žemės, įsigytos iš valstybės, arba 500 ha bendrai. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo pirmumo teisė egzistuoja ir kitose Europos Sąjungos šalyse-narėse, tokiose kaip Latvija, Lenkija, Prancūzija, Rumunija, Slovėnija, Švedija, Vengrija. Tik penkiose Europos Sąjungos valstybėse (Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Vengrijoje, Lietuvoje), egzistuoja ir maksimaliai galimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimai.
