ŽIEMINIŲ TARPINIŲ PASĖLIŲ IR JŲ ĮTERPIMO BŪDŲ ĮTAKA PIKTŽOLIŲ PLITIMUI IR VASARINIŲ KVIEČIŲ DERLINGUMUI

Santrauka

Lauko eksperimentas atliktas 2022 ir 2023 m. Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje. Dirvožemis – karbonatingas stagniškas išplautžemis (Stagnic Hypocalcic Luvisol). Tyrimo metu siekta nustatyti skirtingų botaninių šeimų žieminių tarpinių pasėlių ir jų įterpimo būdų įtaką piktžolių plitimui ir vasarinių kviečių derlingumui ekologinės žemdirbystės sąlygomis. Eksperimento variantai: A veiksnys: tarpinių pasėlių įterpimo į dirvą būdai: 1) gilus (20 cm) užarimas pavasarį, 2) seklus (6 cm) įterpimas pavasarį; B veiksnys: žieminiai tarpiniai pasėliai: 1) be tarpinio pasėlio, 2) purpuriniai (inkarnatiniai) dobilai (10 kg ha^-1), 3) žieminiai vikiai (50 kg ha^-1), 4) daugiametės svidrės (10 kg ha^-1), 5) žieminiai rugiai (50 kg ha^-1). Vasarinių kviečių pasėlyje labiausiai plito baltoji balanda, daržinė žliūgė, dirvinė usnis ir paprastoji kiaulpienė. Mažiausias piktžolių skaičius nustatytas kviečių laukeliuose, kuriuose pavasarį žaliajai trąšai sekliai buvo įterpti žieminiai rugiai. Tarpiniai pasėliai ir jų įterpimo būdai neturėjo esminės įtakos piktžolių sausųjų medžiagų masei. Didžiausias vasarinių kviečių pasėlio tankumas susiformavo po pavasarį žaliajai trąšai sekliai įterptų žieminių vikių. Žaliajai trąšai giliai įterpus purpurinius dobilus, kviečių 1000 grūdų masė buvo didžiausia. Esmingai didžiausias kviečių grūdų derlingumas (nuo 1,1 iki 2,1 karto) susiformavo po pavasarį žaliajai trąšai giliai užartų žieminių vikių. Giliai artuose laukeliuose be ar su tarpiniais pasėliais, palyginti su sekliai dirbtais, kviečių 1000 grūdų masė nustatyta esmingai nuo 5,7 iki 9,0 % didesnė, o grūdų derlingumas esmingai nuo 24,9 iki 52,8 % didesnis.