PAVIRŠIAUS UŽTERŠTUMO ĮTAKA SAULĖS MODULIO ENERGINIAM EFEKTYVUMUI
Pagrindiniai žodžiai:
dulkės, užterštumas, dirbtinis apšvietimo šaltinis, saulės modulis, energijos nuostoliaiSantrauka
Šio tyrimo tikslas – nustatyti Lietuvos aplinkai būdingų medžiagų dangos užterštumo įtaką saulės modulio energiniam efektyvumui. Tyrimas buvo atliekamas savadarbiame elektros energijos gamybos stende su dirbtiniu apšvietimo šaltiniu. Saulės modulis (20 W) buvo apšviestas 4 metalo halogeno lempomis, kurių bendroji galia – 140 W. Ant stiklo, dengiančio visą modulio plotą, naudojantis sietu buvo užbarstoma nuo 0 g iki 25 g medžiagos didinant kiekį kas 5 g. Tyrime naudotos medžiagos: juodžemis, ežero pakrantės smėlis, silikatinio blokelio dulkės, maltos avižos. Eksperimento metu modulio paviršiaus temperatūra buvo 25 ± 1 °C. Bandymai atliekami 5 kartus, o jų rezultatų vidurkis pateikiamas su paklaidos verte. Tyrimo metu nustatyta, kad didinant medžiagos kiekį užbarstoma ant paviršiaus modulio įtampa ir srovė mažėja su visomis naudotomis medžiagomis. Mažiausia modulio generuojama galia 0,017 ± 0,002 W gaunama užteršiant paviršių 25 g juodžemio. Lyginant užteršto paviršiaus 25 g ežero pakrantės smėlio modulio maksimali galia – 1,37 ± 0,02 W yra 79 kartus didesnė. Užteršto paviršiaus 25 g ežero pakrantės smėliu modulio energijos nuostolis siekė 40.85 ± 1,31 %, tai yra 1,05 karto mažesnis nei modulio, užteršto 5 g maltų avižų 43,02 ± 1,8 %. Didinant paviršiaus užterštumą modulio efektyvumas sumažėjo nuo 6,29 ± 0,07 % iki 0,04 ± 0,01 %. Didinant medžiagų kiekį ant paviršiaus šviesos pralaidumas mažėja su visomis tyrime naudotomis medžiagomis.
